VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Ukraina prašo Estijos pasidalinti patirtimi, kaip perkelti paminklus tarybiniams kariams, rašo Sputnik Estija su nuoroda į ERR.
Su tokiu prašymu Lvovo meras Andrejus Sadovojus kreipėsi į Estijos ambasadorių Ukrainoje Hertu Ants.
Jis mano, kad Estijos patirtis perkeliant Bronzinį karį iš Talino centro į Karines kapines 2007-aisiais gali būti naudinga Lvovui.
Kliūtimi Lvove tapo didžiulis tarybinis Šlovės monumentas. Centrinė paminklo dalis yra 30 metrų aukščio kolona, šalia kurios yra skulptūrinė kompozicija "Tėvynė palaimina Karį". Bareljefuose pavaizduoti tarybų jūreiviai, lakūnai, pėstininkai ir tankistai.
Paminklas, apdovanotas prestižiniais TSRS apdovanojimais, dabar turi būti perkeltas — pagal Ukrainos įstatymus tarybų valdžios simboliai negali būti viešose vietose. Lvovo miesto valdžios institucijos, kaip vieną iš paminklo išsaugojimo variantų, svarsto galimybę priskirti jam muziejaus statusą, todėl buvo nuspręsta kreiptis į Estiją, kuri galėtų pasidalinti paminklo demontavimo ir Bronzinio kario perkėlimo 2007-aisiais patirtimi.
"Bronzinė naktis" Estijoje
Estijos, kaip patarėjo šiuo klausimu, įskaitant Estijos visuomenei vertingo rusakalbiams monumento išardymo pasekmes, pasirinkimas atrodo keistai.
2007 metų balandžio 26-osios naktį Estijos valdžia išmontavo ir perkėlė paminklą kartu su palaidotų jo papėdėje tarybinės armijos karių palaikais iš Talino centro į Karines kapines. Tai lėmė masinius neramumus sostinėje ir kitose Estijos miestuose, pasibaigusius protestuojančių išvaikymu panaudojus teleskopines lazdas, gumines kulkas ir ašarines dujas.
Policijai išvaikant antifašistinę manifestaciją peiliu į krūtinę buvo sužeistas Estijoje gyvenęs Rusijos pilietis Dmitrijus Ganinas. Naktį jis mirė ligoninėje. Iš viso 57 žmonės gavo sužalojimų.
Dekomunizacija ukrainietiškai
Ukrainoje buvo nugriauta beveik 2,5 tūkstančiai paminklų, įskaitant daugiau nei 1,3 tūkstančo Lenino monumentų; "Lenino miestuose daugiau nėra", pranešė Ukrainos nacionalinės atminties instituto direktorius Vladimiras Viatrovičius.
2015-ųjų gegužę Ukrainoje įsigaliojo Aukščiausiosios Rados priimtas įstatymas "dėl komunistų ir nacių režimo smerkimo", draudžiantis tarybinės simbolikos propagandą.
Nacionalinės atminties institutas paskelbė sąrašą, į kurį pateko 520 istorinių asmenų, kurių veikla patenka į įstatymo "dėl dekomunizacijos" reguliavimo sritį, ir todėl jų vardai turi būti pašalinti iš geografinių pavadinimų.
Dekomunizacija Lenkijoje
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda liepos viduryje pasirašė įstatymo dėl komunizmo ar kitų totalitarinių režimų pastatų, objektų ir patalpų pavadinimuose propagandos pakeitimus. Įstatymas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po pasirašymo ir numato, tarp kitko, sovietų paminklų griovimą. Remiantis Lenkijos nacionalinės atminties instituto, atsakingo už memorialinį darbą, skaičiavimais, dekomunizacijos įstatymas paveiks apie 230 paminklų Raudonajai armijai.
Obeliskas prie Šiaulių katedros
Pernai rugsėjį Šiauliuose lankęsis diplomatas Aleksandras Udalcovas kartu su miesto meru Artūru Visockiu aptarė greta Šiaulių katedros esančių karių kapinių likimą.
Susitikime dalyvavo architektas Vytenis Rudokas, rengiantis miesto prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projektą. Pertvarka palies šalia Katedros esančias Antrojo pasaulinio karo karių kapines.
Rusijos ambasadorius pageidavo, kad dabar esantis obeliskas rekonstruojant aikštę nebūtų iškeltas.
Udalcovas paragino į problemą "žiūrėti civilizuotai" ir pasiūlė miesto merui pasižiūrėti filmą, kaip šiauliečiai džiugiai sutinka karius, išvadavusius miestą 1944 metais.
Išskirtinis Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksandro Udalcovo interviu Sputnik >>
Miesto meras Artūras Visockas pareiškė, kad "aikštės tvarkymo plane numatyta kaip tik visa tai liesti, pakeisti formą".
Ant sovietmečiu statyto obelisko užrašas lietuvių ir rusų kalbomis skelbia, jog jis skirtas "tarybiniams kariams, žuvusiems 1941-1945 metų kare". Anot mero, čia palaidoti ne tik tarybinės armijos kariai, bet ir daugiau žmonių, todėl "nesąžininga visą šią vietą okupuoti sakant, kad būtų palaidoti tik tatybinės armijos kariai".
Tada meras patikino, kad greta paminklo esantys antkapiai, ant kurių surašytos žuvusių karių pavardės, bus palikti.
Šių metų gegužę Rusijos ambasada Lietuvoje išplatino pranešimą, kuriame pakomentavo Šiaulių savivaldybės planus atlikti aikštės, kur stovi paminklas tarybiniams kariams, rekonstrukciją.
Anot jos, egzistuoja trys šios problemos sprendimai: nerekonstruoti aikštės dalies, kur yra kapai; atlikti archeologinius darbus ir pernešti karių kapus. Šiuo atveju bus sprendžiamas klausimas ir dėl paminklo perkėlimo. Trečias variantas — rekonstrukcija su visų paminklų ir kapų perkėlimu.
Ambasada pabrėžia, kad "Rusija pasiruošusi skirti lėšas šio memorialo remontui, tačiau su sąlyga, kad jo išvaizda liks nepakitusi".
Šiauliuose centrinėje aištėje stovi paminklas 53 tarybiniams kariams-išvaduotojams, tarp jų trys Tarybų Sąjungos herojai, kurie žuvo 1944 metais, išvaduojant miestą nuo fašistų. Karinis paminklas yra Lietuvos kultūros paveldo objektas.
