Labašauskas neištvėrė ir kaltina Skvernelį "bunkerio" projekto vilkinimu

Architektas, kurio idėja iš pradžių laimėjo Lukiškių aikštės memorialo projektą, atviru laišku kreipiasi į Skvernelį, nes nežino, ką atsakyti žmonėms, kurie klausia apie tolimesnį "partizanų bunkerio" likimą
Sputnik

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Vyriausybės paskelbtą konkursą dėl Lukiškių aikštės memorialo laimėjęs Andrius Labašauskas su savo  "Laisvės kalvos" projektu kaltina Vyriausybę dėl per ilgai tęsiančių derinimo procedūrų. Facebook architektas išplatino atvirą laišką, kuriame užduoda ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui visus klausimus, kurių sulaukia iš aplinkinių.

"Sveiki Gerbiamas Premjere, Jus trukdo Andrius Labašauskas, kovojusių ir žuvusių už Lietuvos Laisvę Memorialo Valstybinio konkurso nugalėtojas", — pradeda savo laišką architektas.

Labašauskas neištvėrė ir kaltina Skvernelį "bunkerio" projekto vilkinimu

Toliau Labašauskas primena, kaip buvo paskelbtas konkursas, kurį jis su savo idėja ir laimėjo, bei pasidalina nuoroda į straipsnį, kuriame rašoma, kad ministras pirmininkas nemato jokių kliūčių Labašausko "kovotojų kalvos" statyboms.

Kada išlįsime iš bunkerių?

"Jūs buvote teisus — teisinių kliūčių statyti memorialą nėra. Statybų inspekcija, Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė sutaria, jog Valstybinį konkursą laimėjusi Laisvės kalva yra skulptūra, bei pagal STR reglamentą atitinka II grupės nesudėtingo statinio apibrėžimą. Vadinasi, tai nėra reljefo pakeitimas kaip teigė Kultūros paveldo departamentas, įvertinęs projektą be projektinių dokumentų, o iš vizualizacijų matytų spaudoje. Visas politinis triukšmas kilęs po KPD paskelbtų išvadų yra gana keistas reiškinys, paremtas labiau emocijomis, o ne blaiviu protu", — rašo Labašauskas.

Toliau jis užduoda esminį klausimą: kas pasikeitė ir "kodėl procesas yra sąmoningai vilkinamas jeigu teisinių kliūčių nėra".

"Labai bijau, kad šios istorijos pabaigoje kaltas liksiu aš, nes laiku neparengiau reikiamų dokumentų, nepaisant fakto, kad iki šiol nesu pasirašęs jokios sutarties", — išsako savo baimę architektas.
Visa tai priverčia Labašauską nuvertinti savo darbą, nes visas darbas, nudirbtas, laimėjus konkursą, iki šio momento yra atliktas, aukojant savo ir komandos laiką, pastangas ir asmenines lėšas.

Seimas įstatymu įpareigoja statyti Lukiškių aikštėje Vyčio skulptūrą >>

"Šiuo atveju, menininkas tampa nelegaliu darbuotoju, o Lietuva tampa išnaudojančiu darbdaviu. Valstybinis konkursas laimėtas, darbai pradėti, o sutarties nėra. Ar nemanote, kad tokia praktika yra ydinga ES narei?" — klausia premjero Labašauskas.

Be to, jis išsako nuomonę, kad premjero inicijuotas valstybinis konkursas nieko nereiškia teisinėje valstybėje.

"Ar, tarkime, rinkimų į LR Seimą ir Prezidento postą rezultatų mums visiems galima nepaisyti, jeigu jie supriešina visuomenę?" — klausia architektas.

Pabaigoje Labašauskas teigia, jog tokie veiksmai panašūs į tai, kad "Lietuva gali tapti totalitarine valstybe".

"Ar Lietuva iš demokratinės valstybės netaps totalitarine, Seimui priėmus įstatymą dėl viešosios erdvės cenzūros, statant tai, ko pageidauja politikai, o ne oficialų konkursą laimėjusį projektą, kuriame sprendimą lėmė ekspertų komisija ir piliečiai, o taisykles sukūrė Jūsų suburta darbo grupė, kurioje dauguma politikų? Atkreipiu dėmesį, jog šis įstatymo projektas yra paremtas melu ir manipuliacijomis, o ne tiesa ir logika", — užbaigia savo laišką architektas.

Pirmą vietą Lukiškių aikštės memorialo konkursą laimėjo Andrius Labašauskas, kuris sumanė sukurti aikštėje kalvelę, kuri leistų aikštėje atsigulus ilsėtis taip, kad matytum Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, o buvę KGB rūmai liktų už nugaros, praeityje. Architektas pasitelkė "partizanų" bunkerio pavyzdį.

Tačiau kitą dieną po konkurso rezultatų paskelbimo Kultūros paveldo departamentas pareiškė, kad Labašausko "partizanų" bunkerį simbolizuoantis projektas neatitinka Lukiškių aikštės istorinio "lygaus reljefo". Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad išrinktas "partizanų" bunkerio projektas Lukiškių aikštės memorialui visai nekeičia aikštės reljefo.

Lietuvoje "patizanais" vadinami ir "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikusios ginkluotosios grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Antisovietinio nacionalistinio judėjimo klestėjimas Lietuvoje vyko 1944-1947 metais.

Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje. Be to "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paparstų tarybinei valdžiai palankių piliečių sunaikinimo.