VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Baltijos šalys 2004 metais kategoriškai prieštaravo Rusijos eurointegracijai, todėl teko atsisakyti šios idėjos, sakė Sputnik France buvęs Prancūzijos ambasadorius Rusijoje Klodas Blanšmezonas.
Diplomato teigimu, tai buvo visai realus scenarijus, pagal kuri Rusija patektų į Europos ekonominę erdvę 2003-2004 metais.
"Tuo metu mes svarstėme, kaip iškelti Rusijos ir Prancūzijos santykius į naują lygį. Manėme, kad atėjo laikas sukurti bendrą ekonominę erdvę. Vladimiras Putinas tam visiškai pritarė. Derybos prasidėjo 2003 metais ir vyko sunkiais laikais", — sakė Blanšmezonas.
Anot jo, iš pradžių sunkumai buvo susieti su "Gazpromu", kurį Europos Komisija laikė monopoline bendrove. Tačiau 2004 metais, kai Europos Sąjunga išsiplėtė, atsirado naujų sunkumų.
"Rytų Europos ir Baltijos valstybės nenorėjo leisti taip greitai sudaryti Rusijos ir ES ekonominę sąjungą. Tolimesnis tokių planų kūrimas buvo neįmanomas, nes dalyviai prarado susidomėjimą… Nacionalistai, panslavistai manė, kad tai ne pati geriausia idėja. Ši tendencija nugalėjo, nes derybos sustojo. Labai gaila. Galbūt, galima buvo daug ko išvengti, ypač įvykių Ukrainoje", — pabrėžė diplomatas.
Jis pabrėžė, kad Maskvos ir Vakarų santykių lemtingu momentu tapo Vladimiro Putino kalba 2007 metais, kai paaiškėjo: "nuo šiol Rusijos Federacija ketina ginti savo interesus".
"Rusija stengėsi bendradarbiauti su Vakarais, su NATO — kai aš pradėjau dirbti Maskvoje, kai kurie Maskvos strategai kalbėjo apie Rusijos narystę Šiaurės Atlanto aljanse. Buvo bandymas integruotis į Vakarų struktūras. Nekalbant jau apie G8 — Putinas dalyvavo visuose samituose iki 2014 metų", — priminė diplomatas.
Blanšmezonas tikisi, kad iki 2025 metų Rusijos ir Europos suartėjimas įvyks ir bus sudarytas bendras susitarimas dėl bendradarbiavimo.
"Gal verta susitelkti ties tomis sritimis, kuriose galima pasiekti rezultatų — galbūt, sušvelninti vizų režimą, pagerinti jaunimo judėjimo sąlygas, išplėsti studentų mainus… Manau, kad Emmanuelis Makronas labai teisingai pasielgė, pakvietęs Vladimirą Putiną prisijungti prie Trianono dialogo… jie vėl susitiks Sankt Peterburge", — pabrėžė diplomatas.
2004 metais ES narėmis tapo Lietuva, Latvija, Estija, Vengrija, Kipras, Malta, lenkija, Slovakija, Slovėnija, Čekija. Šiuo metu formaliai ES narėmis laikomos 28 valstybės.