VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvos Respubliką nuosprendžiu konstatavo, kad Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos žvalgas Sergejus Moisejenka bei Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapitonas Sergejus Pušinas pripažinti kaltais ir nuteisti pagrįstai.
"Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo ir individualizavo bausmių skyrimą abiem kaltininkams, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai", — teigia Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Pušinas buvo nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams, o Moisejenkai buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė — laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams. Pušinas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas tai laikė lengvinančia aplinkybe, kuri turi įtakos bausmės dydžiui.
Taigi teisėjų kolegija atmetė Pušino gynėjo apeliacinį skundą, o Moisejenkos gynėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Nuteistojo Moisejenkos gynėjas prašė Rusijos pilietį dėl šnipinėjimo išteisinti, o veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu sprogstamosiomis medžiagomis ir šaudmenimis, jeigu teismas dėl jos pripažins kaltu, perkvalifikuoti į švelnesnę. Pušino gynėjas prašė sušvelninti ginamajam bausmę iki trejų metų.
Teisėjų kolegijos nuomone, Moisejenkos kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas, o Pušino kaltė padarius vieną nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais: teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė tinkamas bausmes, tačiau nepagrįstai nustatė esant kvalifikuojamąjį požymį, kad Moisejenka, neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno, laikė ir realizavo didelį kiekį šaudmenų; be pakankamo pagrindo konfiskavo Moisejenkai priklausantį automobilį "Mercedes-Benz 400" ir nepasisakė dėl jo garaže likusių daiktų. Dėl to nuosprendį Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad 43 šaudmenys pagal Teismų praktiką nelaikomi dideliu kiekiu ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies šį kvalifikuojamąjį požymį pašalino (kvalifikuojamasis požymis "didelis kiekis sprogmenų" — teismui nekėlė abejonių). Tačiau, teisėjų kolegijos teigimu, įvertinus skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose išdėstytus argumentus, vieno kvalifikuojamojo požymio pašalinimas nenusveria bausmės dydžiui reikšmingų aplinkybių.
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog Moisejenkai nuosavybės teise priklausantis automobilis buvo naudotas vien tik šnipinėjimo tikslams. Automobilis, nors ir retai, buvo naudojamas kitiems su šia byla nesusijusiems tikslams.
Pasak Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, vertindamas, kad automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokią reikšmę nusikalstamai veikai padaryti turėjo automobilio panaudojimas, ar jis buvo specialiai tam pritaikytas, ar apžiūrėjus automobilį nustatyta, jog jame įrengtos slaptavietės, ar automobilyje rasti kokie nors daiktai, duomenys, kuriais domėjosi teismo nurodoma užsienio valstybės žvalgybos organizacija. Teismas nenurodė jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Moisejenkos automobilis buvo tokia nusikaltimo padarymo priemonė, be kurios šio nusikaltimo darymas būtų labai apsunkintas.
Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, jog automobilio "Mercedes-Benz 400" konfiskavimas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindų ir nutarė jį grąžinti.
Nuosavybės teise Moisejenkai priklausantis garažas, kuriame vyko susitikimai, lieka konfiskuotas. Jame esančius daiktus, nesusijusius su nusikaltimo padarymu ir inkriminuotomis veikomis, teismas nusprendė grąžinti.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.