VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Vasario 28 dieną Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl šnipinėjimo Rusijos naudai — buvusiam Lietuvos kariui Sergejui Pusinui skirtas penkerių metų laivės atėmimas, Rusijos Federacijos pilietis Sergejus Moisejenka nuteistas kalėti 10 metų ir 6 mėnesiams, praneša Šiaulių apygardos teismas.
Bylos tyrimą Šiaulių apygardos teismas baigė 2017 metų sausio 13 dieną. Prokuratūra prašė skirti 66 metų Moisejenkai 13 laisvės atėmimo metų už šnipinėjimą ir neteisėtą šaudmenų saugojimą, o 34 metų Pusinui, buvusiam Šiaulių aviacijos bazės kapitonui — šešerius laisvės atėmimo metus.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2014-ųjų gruodį, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) surinkus informacijos, kad Lietuvos kariuomenės KOP Aviacijos bazės karininką Pusiną dar 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgybos tarnyba.
Buvęs KOP Aviacijos bazės karininkas kaltinamas tuo, kad surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė per Rusijos pilietį Moisejenką informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, šias misijas vykdžiusių karinių orlaivių skrydžius, karinius mokymus, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, Lietuvos kariuomenės ir NATO ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų) operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas.
Be to, bylos duomenimis, Rusijos žvalgybai buvo perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių KOP Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį.
Pusinas ir Moisejenka yra suimti nuo 2014 metų gruodžio 29 dienos. Nuteistieji bausmes turės atlikti pataisos namuose.
Šnipinėjimo byla
Atliekant ikiteisminį tyrimą Lietuvos teisėtvarkos institucijų, specialiųjų tarnybų operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti teismo.
Sergejus Moisejenka yra baigęs karo medicinos fakultetą, įgijo karo chirurgo specialybę. Tarnybą baigė būdamas pulkininku, yra Rusijos gynybos ministerijos pensininkas.
Į Lietuvą atvyko 1978 metais, dirbo Šiaulių karo ligoninės vyresniuoju ordinatoriumi, 1989-1990 metais buvo paskirtas Šiaulių karo ligoninės medicinos dalies vyresniuoju specialistu.
Moisejenka anksčiau turėjo ir Lietuvos pilietybę, tačiau ji buvo panaikinta paaiškėjus, kad vyras nuslėpė taip pat esąs Rusijos pilietis.
Rusijos pilietis Moisejenka šiaulietį Sergejų Pusiną pažinojo nuo vaikystės, nes artimai bendravo su pastarojo seneliu, pas kurį šiaulietis leisdavo vasaras.
Bylos duomenimis, Moisejenka ir Pusinas bendraudavo ir medžioklėse, taip Pusinas buvo užverbuotas.
Moisejenka per slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis, instruktuodavo Pusiną, kokiais būdais rinkti informaciją ir kokias tokią informaciją fiksuojančias technines priemones naudoti.
Nustatyta, kad Moisejenka taip pat yra perdavęs šiauliečiui techninių priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti, bylos duomenimis, Pusinui buvo perduota ir pinigų techninėms priemonėms įsigyti.
Bylos duomenimis, Rusijos pilietis už surinktą ir perduotą informaciją Pusinui mokėjo nuo 300 iki 1 000 eurų. Tokių susitikimų būta ne mažiau nei septyni.
Šnipų susitikimai vyko Lietuvoje, per juos buvo laikomasi ypatingos konspiracijos, buvo profesionaliai slepiamos būsimų susitikimų data, laikas ir vieta.
Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį. Informaciją Pusinas rinko savo tarnybos vietoje, taip pat NATO operacijų Afganistane vykdymo metu — tam jis naudojo vaizdo įrašymo įrangą, informaciją perdavinėjo tiek žodžiu, tiek nukopijavęs dokumentus ar įrašęs į įvairias laikmenas.
Per ikiteisminį tyrimą atliekant kratas įvairiuose objektuose taip pat buvo rastas didelis kiekis sprogmenų, šaudmenys, rankinės granatos su sprogdikliais, didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kelios dešimtys vienetų įvairaus kalibro šaudmenų.
Moisejenka savo kaltę dėl šnipinėjimo kategoriškai paneigė, dėl šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų kaltu prisipažino iš dalies. Pusinas kaltu prisipažino visiškai.
Moisejenkos ir S. P. padaryti nusikaltimai yra priskiriami prie itin sunkių, keliančių pavojų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.
Teismas taip pat konstatavo, kad padarytas nusikaltimas yra įrodytas ne tik kaltinamųjų, liudytojų duotais parodymai, bet ir operatyvine, kita bylos medžiaga.
