Be panikos: Suomijos saugumo pareigūnai nemato "Rusijos grėsmės"

Suomijos Gynybos pajėgų vadas Jarmo Lindbergas yra įsitikinęs, kad nėra jokios priežasties nerimauti ir laikyti Rusijos grėsme, nepaisant Rusijos karinių oro pajėgų aktyvumo Baltijos jūros regione
Sputnik

VILNIUS, kovo 11 — Sputnik. Generolo teigimu, nuo 2012 metų Rusijos karių skrydžių skaičius virš Baltijos jūros išaugo tris kartus, kartais Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvai skraido be iš anksto pateikto skrydžio plano ir be radiolokacinių atsakiklių, praneša Sputnik Estija.

Lietuvos studentus siūloma mokyti duoti atkirtį "Rusijos grėsmei"

Radiolokacinių atsakiklių naudojimo taisyklės Baltijos jūros regione  aptartos Suomijos prezidento Sauli Niinisto ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimo metu. Putinas susitikimo su kolega iš Suomijos  metu pabrėžė, kad NATO lėktuvai taip pat skraido virš Baltijos jūros su išjungtais identifikavimo įrenginiais. Rusijos prezidentas, atsakydamas į Suomijos susirūpinimą skrydžių virš Baltijos jūros akvatorijos saugumo klausimu, pasiūlė NATO abipusiai atsisakyti išjunginėti radiolokacinius atsakiklius kariniuose orlaiviuose skrydžių metu. NATO teigiamo atsakymo į Rusijos siūlymą nedavė iki šiol.

Tačiau Suomijos karinių oro pajėgų štabas pabrėžė, kad susitarimai tarp dviejų šalių lyderių davė rezultatų: 2017 metais tik 25% lėktuvų skrido su išjungtais atsakikliais, nors 2015 metais nebuvo pateikta informacijos dėl 56% skrydžių regione.

JAV pareiškė, kad yra pasirengę ginti Baltijos šalis nuo "Rusijos grėsmės"

Anksčiau Suomijos prezidentas ir vyriausybė nusprendė atidėti tarptautinių karinių pratybų klausimą iki pavasario. 2017-ųjų gruodžio 1 dieną vyriausybinė Saugumo ir užsienio politikos komisija ir prezidentas nusprendė priimti galutinį sprendimą dėl didelio masto pratybų 2018-ųjų pavasarį, po parlamento rinkimų. Pasak prezidento Niinisto, šį klausimą reikia aptarti su parlamento komisijomis, kuriose yra atstovų iš visų partijų. Pratybos planuojamos 2020 arba 2021 metais. 

Veiksmai tarptautinėje arenoje rodo, kad Suomija išrinkta Vakarų,  ir, visų pirma, JAV, kaip tarpininkė — šalis, per kurią galima bendrauti su Rusija, rasti dialogą, spręsti ginčus ir konfliktus. Priešingai, pavyzdžiui, nei Vengrija ir Graikija, ji yra garbinga Europos šeimos narė, ir nekelia įtarimų, kad yra pasiruošusi tapti "europietišku Putino taranu".

Be to, Suomija nėra NATO narė ir nesiruošia prisijungti. Daugiau nei pusė šalies gyventojų prieštarauja tokiam žingsniui (ir, priešingai nei Juodkalnijoje, Suomijos valdžia jų klausosi).