Emanuelis Makronas kaip pokyčių lokomotyvas vis labiau remia Europos Sąjungos reformą ir bando įtikinti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Pastaroji santūriai žiūri į Prancūzijos siūlymus, nes jų įgyvendinimas susijęs su papildomomis išlaidomis. O štai Dalios Grybauskaitės, atrodo, nereikia įtikinėti.
Prezidentūros spaudos tarnybos teigimu, Lietuva palaiko Prancūzijos iniciatyvas sukurti stiprią ir konkurencingą Europą pasaulio rinkoje.
"Ta lyderystė, kuri matoma šiandien iš Prancūzijos, yra ir gerbiama, ir palaikytina. Esame kartu su Prancūzijos iniciatyvomis, nes jos naudingos visai Europai, ir Lietuvos žmonėms taip pat", — meilikavo Grybauskaitė.
Kyla klausimas, iš kur toks palankumas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva atstovauja JAV interesams ES, o Amerikai stipri ir konkurencinga pasaulio rinkoje (tai yra, iš esmės nepriklausoma) Europa nėra geriausias scenarijus?
Lyderių kaita
Yra versija, kad Merkel kaip ES lyderė jau nebe ta pati (taip pat dėl sudėtingos Vokietijos vidaus politikos situacijos).
Atitinkamai, Vilniui reikia statyti tiltus su potencialiu būrio vadovu, kuris turės svarų žodį, sprendžiant įvairias Europos problemas.
Pavyzdžiui, Lietuvos Prezidentūros pranešime teigiama, kad "Prancūzijos parama yra svarbi, siekiant palaikyti Lietuvos interesus derybose dėl ES finansinės paramos". Tuo pačiu metu neturėtume pamiršti ir saugumo problemų, kurias spręsdamas Paryžius nelinkęs mažinti nuolat Lietuvos pabrėžiamą Rusijos grėsmę.
Be to, Merkel santykiai su Vašingtonu nėra taikūs. Makronas buvo tarp tų, kurie nusprendė smūgiuoti Sirijoje, ir nuolat bendravo šiuo klausimu su Baltaisiais rūmais. Kitaip tariant, dabar Paryžius, o ne Berlynas, "yra labai arti imperatoriaus", ir Lietuvai naudingiau draugauti su Eliziejaus rūmais.
Vis dėlto, kaipgi dėl prancūzų idėjos stiprinti Europą, idėjos, kuri nesuderinama su Amerikos dominavimo koncepcija? Yra atsakymas ir į šį klausimą, ir labai įdomu, kad Dalia Grybauskaitė gali čia atlikti svarbų vaidmenį.
Napoleono planas
Kaip žinome, ji negalės dalyvauti prezidento rinkimuose 2019 metais, nes jau buvo du kartus išrinkta į šį postą. Tuo pačiu metu, remiantis "VoteWatch Europe" apklausa, 20 proc. respondentų mano, kad Grybauskaitė gali būti išrinkta į Europos Vadovų Tarybos vadovo postą po Donaldo Tusko.
Tiesa, šiame tyrime ją aplenkė Nyderlandų premjeras Markas Riutė, už kurį pasisakė 25 proc. respondentų. Tačiau organizacijos ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos prezidentė turi daugiau galimybių tapti Europos Vadovų Tarybos vadove dėl Vidurio ir Rytų Europos šalių palaikymo.
Asmeniškai Grybauskaitei tai būtų idealus variantas. Tuo pačiu metu, eidama šias pareigas, ji galėtų tapti puikia JAV interesų vadove Europos politikos viduje, galinčia tinkamai paveikti Europos integracijos procesus, jei to jau neįmanoma sustabdyti (jau nekalbant apie tolesnę Europos ir Rusijos komplikacijų galimybę).
Vis dėlto, norint "nustumti" Riutę ir atsisėsti į Tusko kėdę, Grybauskaitei reikia ne tik Rytų Europos sąjungininkų, bet ir ES senbuvių paramos, o šiuo atveju Makrono pagalba būtų labai naudinga. Ar ne todėl Lietuvos prezidentė užvažiavo pas Makroną į svečius iškart po vizito į JAV ir pradėjo šlovinti Prancūzijos lyderį?
Belaukiant Makrono (ir Merkel) žodžio.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone