VILNIUS, balandžio 26 — Sputnik. Ketvirtadienį įvairiose šalyse minima viena didžiausių žmogaus sukeltų nelaimių pasaulyje — avarija Černobylio atominėje elektrinėje, kuri įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną. Per pirmuosius tris mėnesius po branduolinės katastrofos žuvo daugiau nei 30 žmonių, iš viso avarija paveikė kelis tūkstančius žmonių. Po Černobylio katastrofos atsirado uždaras rajonas, 30 kilometrų aplink Černobylio AE.
Interviu Sputnik Lietuva Rusijos energetikos ir finansų instituto vyriausiasis ekspertas Sergejus Kondratjevas papasakojo, kaip Černobylio avarija paveikė pasaulinę atominę energetiką.
"Avarija Černobylio atominėje elektrinėje iš tikrųjų turėjo labai didelę įtaką pasaulio ir Europos branduolinei energijai. Dėl jo buvo radikaliai persvarstyti energijos bloko saugumo ir patikimumo reikalavimai, įskaitant vadinamuosius energetinius blokus su Černobylio tipo reaktoriais", — pabrėžė ekspertas.
Pasak jo, net ir dabar Rusijoje tokie reaktoriai yra naudojami, tačiau dėl jų nėra rimtų technologinių problemų. Tai, kad ES privertė Lietuvą atsisakyti Ignalinos atominės elektrinės "pavojingų reaktorių" pretekstu, greičiausiai, turėjo politinius motyvus.
"Atsisakymą naudoti Ignalinos AE daugiau lėmė politiniai reikalavimai, visų pirma iš Europos Sąjungos šalių, iš Europos Komisijos. Kadangi Lietuvoje, net ir tarp Lietuvos elito, buvo įsitikinimų ir, mano nuomone, visiškai teisingų įsitikinimų, kad Ignalinos AE turėtų būti naudojama, nes iš tikrųjų tai buvo turtas, kuris buvo pastatytas sovietmečiu Sovietų Sąjungos sąskaita. Ir jo naudojimas Lietuvoje jau suteikė jai tam tikrą pranašumą elektros energijos kainų atžvilgiu. Tai buvo pigi elektros energija, kuri buvo pagaminta pajėgumais, kuriuos apmokėjo ne nepriklausoma Lietuva", — pabrėžė Kondratjevas.
Pernai birželį Seimas įstatymu pripažino branduolinę elektrinę, statomą Astravo rajone, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rugsėjį Lietuvos energetikos ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei svarstyti būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo Baltarusijoje statomos nesaugios branduolinės elektrinės, veiksmų planą. Baltarusija teigia, kad AE atitiks aukščiausius saugos standartus.
Lietuva yra pagrindinė Astravo AE, kuri statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Vilnius teigia, kad jėgainė statoma, nesilaikant tarptautinių saugumo standartų, nėra paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent ši statybos vieta, esanti netoli tankiai apgyvendintos Lietuvos sostinės. Tačiau Baltarusija kaltinimus atmeta ir teigia besilaikanti visų reikalingų standartų.
Projekto užsakovas — Respublikinė unitarinė įmonė "Belorusskaya AES", o projekto generalinis rangovas — Rusijos "Atomstroieksport", korporacijos "Rosatom" dalis.