Energetikos ir atsinaujinančių energijos išteklių tema dabar labai populiari, ypač Europoje ir JAV. Daugelis žiniasklaidos ir žaliojo judėjimo aktyvistų kiekvieną dieną bando įtikinti mus, kad vėjo jėgainės, saulės baterijos, potvynių jėgainės taps vis patikimesniais elektros energijos šaltiniais.
Tradiciniais laikomi visi elektrinių tipai, prie kurių esame pripratę per pastaruosius šimtą metų — dirbantys deginant kurą (anglį, mazutą, gamtines dujas, naftą) arba veikiami energijos skiliųjų branduolių urano atomų energijos. Prie atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) priskiriamos ir hidroelektrinės, nes jos dirba veikiamos natūralių vandens srautų — upių tėkmės, tačiau, kas liečia Europą, apie HE plėtrą negali būti nė kalbos — Europoje nėra atliekamos žemės, kurią gyventojai sutiktų paversti rezervuarais.
Šiandien Lietuvoje, atsinaujinančios energetikos plėtros tema nėra aktualiausia, atsinaujinančios energijos perspektyvos yra neaiškios — patirtis rodo, kad be biudžeto subsidijų energetika nesivysto, o finansinė padėtis respublikoje šiuo metu nepalanki šios rūšies išlaidoms. Bet ši straipsnių serija skirta vieningos Europos energetikos sistemos ENTSO-E sukūrimui — tai tema, kurią dauguma klaidingai laiko "Baltijos valstybių atsiskyrimu nuo BRELL energijos žiedo".
Neatsižvelgiant į Didžiąją Britaniją su "Brexit", žemyne yra dvi ekonomiškai stiprios šalys: Prancūzija ir Vokietija. Tačiau Prancūzija, kurioje 70 procentų energijos pagamina ne šios šalies atominės elektrinės, prie atsinaujinančios energetikos plėtros dideliu mastu dar neprisidėjo, skirtingai nuo Vokietijos, kuri planuoja 2025 metais pagaliau sustabdyti visus branduolinius reaktorius jos teritorijoje ir tuo pačiu metu pakeisti visas savo anglimi šildomas elektrines su AEŠ energetikos objektais.
Žinoma, Vokietija nėra Lietuvos kaimynė, tačiau dviejų šalių energetikos sistemos pagal ENTSO-E kūrėjų ketinimus artimiausioje ateityje turėtų būti visiškai suderintos. Atsinaujinančios energijos dalis Vokietijoje ir toliau auga, o kartu didėja ir problemų, kurias trumpai aptarsime. Trumpai, nes AEŠ tema yra labai rimta ir įdomi, tačiau mes stengiamės analizuoti tik tai, kas yra susiję su Lietuva ir jos mažu inžineriniu stebuklu — "Kruonio HAE".
Vokietijos atsinaujinančios energijos pramonės pagrindas yra įvairių pajėgumų saulės ir vėjo jėgainės. Šiame straipsnyje mes detaliai nenagrinėsime visų techninių duomenų — efektyvumo, galios koeficiento, pagamintos elektros energijos kainos ir kitų įmantrybių. Svarbu, kad abi šias energijos rūšis energetikos specialistai dažnai vadina "impulsais", o šis terminas pabrėžia pagrindinę savybę. Jei šviečia saulė — skyduose gaminama elektra, jei atslenka debesys arba tamsus paros laikas — plokštės negamina elektros energijos.
Yra tam tikros jėgos vėjas — vėjo jėgainės gamina elektrą, jei visiškai ramu ar pakyla uraganinis vėjas — elektros energijos nėra. Jei šį reiškinį pavaizduotume diagramoje, kur palei laiko ašį pažymėtume sukurtos galios vertes, mes gauname eilę smailių nuo nulio iki maksimumo. Į viršų — į apačią, į viršų — į apačią, nuo nulio iki didžiausio galimo visų plokščių ir vėjo malūnų kompleksų pagamintos elektros energijos rodmens.
Energetikai šį grafiką vadina generacijos pjūklu, nes grafikas yra tikrai panašus į šį nuostabų darbo įrankį. Tik skirtingai nuo tikrojo pjūklo, generacijos pjūklas neturi vienodo atstumo tarp "dantų": kada plokštės ar vėjo turbinos pagamins didžiausią energijos kiekį, priklauso ne tik nuo dienos šviesos trukmės, bet ir nuo oro sąlygų, o jos, žinoma, yra nuspėjamos.
Sinoptikai neklysta su prognozėmis — tik su datomis, bet mūsų tokia situacija visiškai netenkina. Mes praradome gebėjimą gyventi visiškai priklausydami nuo oro — gaminti maistą, naudotis elektrinius prietaisais, vandeniu priklausomai nuo to, ar dangus debesuotas ir ar stipriai pučia vėjas.
Mes gyvename įprastu ritmu, kuriame taip pat yra "pjūklas", kuris ne visada sutampa su AEŠ generacijos pjūklu. Puiku, kad naktį pajūryje visada pučia vėjas, bet naktį mums tokia gausybė elektros energijos reikalinga kaip šuniui penkta koja. Mums rudenį ir žiemą reikia daugiau saulės, kad galėtume šildyti namus — bet kur tau — šiuo metu dienos yra ypač trumpos. Žodžiu, taip jau susiklostė, kad šie pjūklai nesuderinami.
Akivaizdu, kad masinio perėjimo prie AEŠ energetikos idėja yra strateginė kryptis, kurią pasirenka ne tik Vokietija, bet ir daugelis kitų šalių, kurios tapo asociacijos ENTSO-E narėmis. Priežastis yra gana aiški: Europoje mažiau iškastinių energijos išteklių, vienintelė išimtis yra anglis, tačiau dėl aplinkosaugos problemų, daugelis Europos šalių deda visas pastangas, kad kiek įmanoma apribotų anglies naudojimą.
Energijos išteklių importo augimas neišvengiamai lemia priklausomybę nuo tiekėjų, kas mažai ką tenkina, o saulė ir vėjas Europoje buvo, yra ir bus. Ar bus galima užtikrinti, kad 100 proc. reikiamos elektros energijos būtų pagamintos AEŠ sąskaita? ENTSO-E sukūrimas yra vienas iš būdų pasiekti šį tikslą, ir tai nesunku logiškai suprasti.
Kuo daugiau vieningame tinkle atsinaujinančios energijos šaltinių, tuo didesnė tikimybė, kad generacijos "pjūklo dantų" bus mažiau. Bet kurioje Europos dalyje lai šviečia saulė, ar bent kažkur pučia vėjas. Bet panacėja, kuri visiškai išspręs problemą, ENTSO-E netaps jokiomis aplinkybėmis — Europa nėra žemynas, kuriame saulė niekada nesileidžia, tai ne Rusija, su savo vienuolika laiko juostų, kai tuo tarpu Europoje jos viso labo keturios.
Nepriklausomai nuo atsinaujinančios energijos buvimo ar nebuvimo, tradicinėje energetikoje bus dviejų tipų jėgainės — bazinė ir rezervinė. Miestų infrastruktūra ir nuolatinio gamybos ciklo įmonės sukuria bazinį suvartojimą — tai, kas nepriklauso nuo dienos laiko, teikia bazinės jėgainės. Jų užduotis — dirbti stabiliais pajėgumais, nekeičiant turbinų sukimosi greičio, tai yra, dirbti optimaliu režimu su minimaliomis elektros energijos sąnaudomis.
Tuo pačiu metu, tam, kad išlyginti vartojimo šuolius (rytinėmis valandomis, kai įmonės pradeda darbą, naudojamos rezervinės elektrinės, kurios iš papradžių buvo suprojektuotas taip, kad galėtų labai greitai pasiekti didžiausią pajėgumą ir "neskausmingai" išsijungti kai jų elektros energijos poreikiai išnyksta. Atpažinote? Žinoma, tai yra hidroakumuliacinės jėgainės, bet ne tik jos.
Kodėl jos nėra vienintelės? Dėl to, kad reljefas, kuris aprūpina kompleksą viršutinis baseinas — apatinis baseinas, retas, unikalus reiškinys. Pavyzdžiui, Vokietijai, kurios teritorijoje yra kalnų, pavyko įrengti tik 35 hidroelektrines, o dauguma jų pagamina daug mažiau energijos nei Kruonio HAE. Atsižvelgiant į ekonomikos dydį, pramonę, žmonių skaičių, tai labai mažai.
Žinoma, energetikos specialistai rado išeitį iš šios situacijos, sukūrę jėgaines, veikiančias be dujų turbinų įrangos. Tokioms jėgainėms nereikalingas vandens katilas, nes joms nereikia garų. Į pakurą, veikiant slėgiui, tiekiamas oras ir gamtinių dujų srovė, stipri liepsna stumia degimo produktus dar didesniu slėgiu, kuris suka turbinas. Įsibėgėjimas ir stabdymas užtrunka kelias sekundes be jokios žalos turbinai — idealus variantas.
Tokie patys argumentai taikomi atsinaujinantiems energijos šaltiniams — nenumatyto debesuotumo ar nevėjuoto oro atveju, naudojamos tos pačios HAE. Tačiau HTĮ naudojamos gamtinės dujos, kurių priklausomybę nuo importo ir siekia pašalinti Europos žaliosios energijos šalininkai. Todėl kiekviena Europos teritorijoje esanti hidroelektrinė yra aukso vertės, vienetinė prekė, už teisę kontroliuoti kurią ta pati Vokietija yra pasiruošusi kovoti su bet kuo.
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė su esamais keturis hidrauliniais agregatais, kurių bendras galingumas 900 megavatų ir yra techninės galimybės padidinti jį du kartus — puikus įrankis atsinaujinančios energijos pramonei. Manevringa, galinga Lietuvos HAE, kuriai Europos Komisija neseniai skyrė lėšų iš ES biudžeto.
Be to, galimybė suderinti AEŠ generacijos ir suvartojimo reikšmes yra ne vienintelis Kruonio HAE privalumas, ne mažiau svarbus ir pats viršutinio baseino egzistavimas. Priežastis yra logiškai lengvai paaiškinama. Saulėta vasaros diena ir pastovios krypties vėjas, saulės kolektoriai ir vėjo jėgainės dirba didžiausiu pajėgumu — įsivaizduokite tokią šiuolaikinę pastoralę.
Elektros energijos — jūra. Tik kur ją dėti? Energetikos sistema negali jos ''praryti", čia nėra tiek daug vartotojų. Žinoma, plokštes galima ir skudurais pridengti, vėjo turbinų mentės gali suktis tuščiąja eiga, bet tai nėra racionalu.
Racionalu — šią elektrą pumpuoti HAE siurbliams, kad jie tiektų vandenį į viršutinį baseiną, saugotų, kauptų elektros energiją. Ir tuo metu, kai atsinaujinančių energijos išteklių generavimas, dėl kokios nors priežasties sustoja, HAE pradeda pilti vandenį iš viršutinio baseino žemyn, maitindama elektros tinklus sukaupta energija. Nėra importuotų energijos išteklių, jokių degimo produktų, viskas atitinka strateginius Europos tikslus.
Kaip matote, susidomėjimą Kruonio HAE galimybėmis ir plėtros perspektyvomis turi ir dabartinis BRELL ir statomas ENTSO-E, o susidomėjimas yra labai rimtas. Dvi pusės — jau ne viena, o jei Lietuvą valdys Vyriausybė, kurioje pragmatiški Lietuvos interesai bus svarbiausi — yra galimybė manevruoti. Be to, šie manevrai nesąlygojami politinių jėgų — Kruonio HAE galimybės svarbios ir Europai, ir Rusijai ir Baltarusijai techniniu atžilgiu. NATO, ES - susikuria ir išnyksta, o energija yra amžina.
Bet tikrai įdomu, kad yra ir trečioji šalis, turinti savo interesų. Tai pati Lietuva. Lietuva, su savo dabartine priklausomybe nuo dujų tiekimo, elektros energijos tiekimo, su jos ekonomika ir biudžetu, tokiu, koks yra-mažas, kuklus. Tačiau jos mastas kalbant apie atsinaujinančios energijos generavimą virsta privalumu: tam, kad pakeisti tradicinę energetiką, nereikia milžiniško skaičiaus plokščių ir vėjo jėgainių.
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, veiksianti visu pajėgumu, gali išspręsti problemas, pavyzdžiui, gamybos, vartojimo ir kaupimo, atsinaujinančios energijos pertekliaus problemą. Jokių pskolų — viskas sava, pagaminta tėvynėje ir priklauso valstybei, be kreditų naštos.
Sunkinanti aplinkybė tik tik viena — politinė. Vadovybė, kuri žaidžia politinius žaidimus, pamiršdama pragmatinius savo šalies interesus. Tačiau tai, žinoma, yra Lietuvos ir jos piliečių, kurie retkarčiais atvyksta balsuoti, suvereni veikla.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.