Kruonio HAE — tikra Lietuvos brangenybė, unikalus energetikos inžinerijos objektas, kuriam nėra ir negali būti lygių regione. Ir tai pasakyta ne apie politiką, o apie techniką ir energetiką, kurių įstatymai nepriklauso nuo politinės santvarkos ar daugumos parlamente.
Mane labiausiai stebina tai, kad apie Kruonio HAE — tikrą technikos stebuklą — Lietuvoje nedažnai užsimenama, nors dauguma kaimyninių šalių ir ENTSO-E sistemos kūrėjai apie ją galvoja ir kuria rimtus planus. Galbūt žinios apie Kruonio HAE pravers kurių nors rinkimų metu, kad rinkėjai galėtų atvesti į valdžią mąstančius ir pragmatiškus žmones?
Kas yra hidroakumuliacinė elektrinė, suprasti nesunku — jos idėja tiek sudėtinga, tiek paprasta. Kitaip nei paprastoje HE, HAE yra ne vienas vandens baseinas, o du — aukštutinis ir žemutinis, HAE įrengtos ne tik turbinos, bet ir siurbliai.
Tuo laikotarpiu, kai elektrinė pagamina pernelyg daug energijos, šis ''perteklius'' panaudojamas tam, kad siurbliai pumpuotų vandenį iš žemutinio baseino į viršutinį — akumuliuotų, kauptų jo atsargas. Tuo metu, kai energetinėje sistemoje staiga prireikia vandens, jis per turbinas paleidžiamas iš aukštutinio baseino į žemutinį.
Paprasta — todėl, kad idėja pačiame paviršiuje. Sudėtinga — todėl, kad toks aukščių skirtumo ir galimybės įrengti iš karto du baseinus derinys nedažnai pasitaiko. Gamta apdovanojo Lietuvą tokia potencialia galimybe Kaišiadorių rajone, šalia Kruonio miestelio, kur dar 1959 metais Nemunas buvo užtvenktas Kauno HE. Šios hidroelektrinės vandens saugykla ir tapo žemutiniu Kruonio HAE baseinu — jo tūris siekia 462 milijonus kubinių metrų, todėl jame be vargo gali tilpti viskas, ką galima sukaupti palyginti nedideliame aukštutiniame baseine, kurio tūris viso labo 48 milijonai kubinių metrų.
Kaip matote, Kruonio HAE atrodo labai neįprastai — čia nėra jokio krentančio vandens, tik įvairūs vamzdžiai, nieko įspūdingo. Bet techniniu atžvilgiu, tokio tipo HAE yra labai efektyvios ir manevringos.
Kiekvienas vamzdis – tai 7,5 metrų diametro kanalas vandeniui tekėti, nukreiptas į vieną iš keturių turbinų. Keturi kanalai suteikia galimybę ''įjungti'' vieną iš keturių turbinų, tai yra, tiekti į tinklą energiją ''porcijomis'' — tiek, kiek tuo metu reikia Lietuvos energetinei sistemai.
Keturi agregatai po 225 megavatus kiekvienas — tad galima pasakyti, kad, veikdama pilnu pajėgumu, Kruonio HAE sugebėtų kompensuoti 900 megavatų didėjančios paklausos. Tai labai ženklus rodiklis nedidelei šaliai su nedidele energetikos sistema.
Žinoma, paskaičiavus naudingumo koeficientą, galia šiek tiek mažesnė — 868 megavatai, tačiau Lietuvai tokios galios gali prireikti kraštutiniu atveju, susidarius neeilinei situacijai, jei išeitų iš rikiuotės visos kitos generuojančios jėgainės. ''Vaikiškas'' klausimas ''O kam tuomet ji apskritai reikalinga?'' grąžina mus į TSRS laikus, nors Kruonio HAE pradėta eksploatuoti jau po 1991 metų.
Buvo laikai, kai Lietuva buvo prestižinio pasaulio ''atominio klubo'' narė. Ji buvo tarp šalių, turinčių nuosavas AE. Tačiau Ignalinos AE buvo uždaryta — toks stiprus buvo Lietuvos Respublikos piliečių noras tapti Europos Sąjungos dalimi.
Žinoma, kaip, kas ir dėl kokių priežasčių uždarė Ignalinos AE, — kito pokalbio tema, o šis straipsnis skirtas Kruonio HAE. Tačiau ji buvo projektuojama kaip neatskiriama galingo milžiniško Ignalinos AE komplekso dalis. Uždarius Ignalinos AE, komplekso nebeliko ir šiandien Kruonio HAE nevykdo savo pagrindinės funkcijos, kuriai buvo skirta.
Praeitame šio ciklo straipsnyje mes jau kalbėjome apie paros elektros energijos poreikio svyravimus: naktį mums jos reikia mažiau, užtat rytinėmis valandomis paklausa gyventojų sektoriuje žymiai padidėja.
Tokie poreikio svyravimai – papildomas krūvis visoms elektrinėms, kurioms tenka atlikti vadinamuosius galingumo manevrus: naktį mažinti gaminamos energijos kiekį, o ryte vos ne per keletą minučių pradėti darbą šimtaprocentiniu pajėgumu. Nė vienai iš elektrinių tokie manevrai neina į naudą, kadangi greičiau nusidėvi įranga.
Nė vienai, išskyrus HAE, kuri statoma būtent tam, kad galėtų akimirksniu pradėti tiekti didelį kiekį energijos, ir viskas, ko tam reikia, – viso labo atidaryti visus turimus vandens kanalus. Negana to, Kruonio HAE priėmė ir naktinį elektros energijos paklausos sumažėjimą. Ignalinos AE reaktoriai dirbdavo pastoviu režimu, kadangi turėjo galimybę naktį pagamintą elektros energiją atiduoti HAE siurbliams, kad jie pumpuotų vandenį iš žemutinio baseino į aukštutinį.
Hidroakumuliacinė elektrinė — didelė sėkmė kiekvienai atominei elektrinei, kadangi atominio reaktoriaus galingumo svyravimai visais laikais buvo atomininkų galvos skausmas. Padidinti ar sumažinti atominės reakcijos intensyvumą — ne tas pats, kaip įmesti į krosnį daugiau ar mažiau anglies, tam reikalingi sudėtingi atominio reaktoriaus valdymo ir apsaugos algoritmai.
Galingumo kaita iššaukia nevisišką branduolinio kuro sudegimą, o tai padidina elektros energijos savikainą ir reikalauja sudėtingo panaudoto branduolinio kuro apdorojimo proceso. Kruonio HAE, pašalindama šiuos ir su jais susijusius manevrus, užtikrino Ignalinos AE saugumą.
Lietuvos HAE išlygindavo naktinį paklausos sumažėjimą ir rytinį pakilimą — puikus saugiklis, kuris galėjo prailginti Ignalinos AE reaktorių eksploatacijos laiką.
Ignalinos AE uždaryta, bet uždaryti Kruonio HAE Briuselis nereikalauja, elektrinė toliau tęsia savo darbą. Tiesa, be Ignalinos AE pagamintos elektros energijos tai nelabai panašu į darbą — tai tik šioks toks papildymas valstybinės energetikos įmonei LEG. Naktį vanduo pumpuojamas į aukštutinį baseiną, kai veikia naktinis elektros energijos tarifas, išpilamas — naktį ir dieną, kai elektros energijos kaina maksimali. Uždarbis yra, papildomos energijos sistemoje nėra: kas naktį paimama, ryte ir dieną atiduodama.
Žinoma, Kruonio HAE Lietuvos energetikos sistemai naudinga ir dabar, pašalindama būtinybę respublikos šiluminėms elektrinėms keisti galingumą. Mažiau manevrų — mažesnis turbinų nusidėvėjimas — mažesni tarifai, principas lieka toks pats, kaip Ignalinos AE.
Tačiau naudos galėtų būti žymai daugiau, o tarifai mažesni. Viskas, ko tam reikia, – racionalus, o ne politizuotas Lietuvos valdžios požiūris į energetiką. Mintis akivaizdi: Ignalinos AE uždaryta, bet visai arti statoma Baltarusijos AE, netoliese Baltijsko AE aikštelė, kurios statybos ne užšaldytos, o tik pristabdytos.
Abiem atvejais statybų darbus vykdo Valstybinė Rusijos atominės energetikos korporacija ''Rosatom'', kuri, kad ir kas būtų šnekama, stengiasi nesivelti į politiką. ''Rosatomo'' specialistai puikiausiai supranta du neginčijamus faktus. Visų pirma, atominės elektrinės ir atliekami manevrai, visų antra — reljefo regione nepakeisi, todėl pastatyti dar vieną hidroakumuliacinę elektrinę nėra galimybių.
Techninių hidroakumuliacinės elektrinės galimybių panaudojimo pranašumas toks didelis, kad vien už sutikimą teikti Kruonio HAE paslaugas Lietuva galėjo ir gali gauti rimtų preferencijų. ''Mes prisiimame sau būtinybę manevruoti galingumu, o jūs aprūpinate mus elektros energija, kurios tarifus mes esame pasiruošę aptarti", — štai pasiūlymas, kurio ''Rosatom'' negali atsisakyti.
Taip, šiuo metu Lietuvos valdančiųjų tarpe puoselėjamos visai kitokios idėjos, vietoj bendradarbiavimo su ta pačia Baltarusijos AE — atkaklus pasipriešinimas jos statyboms, bet politikai ateina ir išeina, o energetika — amžina.
Maža to! Atidžiau įsižiūrėkime į Kruonio HAE nuotrauką. Štai keturi vandens kanalai, tačiau jie užima tik pusę betoninio nuolydžio plokštumos, matote? Ne, tai ne projektuotojo klaida — tai vieta dar keturiems vandens kanalams, Kruonio HAE projekte numatyti ne keturi, o aštuoni vandens kanalai, ji įrengta tik dalinai.
Nereikia jokio papildomo projekto, vandens agregatų kiekį galima padidinti bet kuriuo metu. Ką tai galėtų reikšti Lietuvos energetikos sistemai? Keturi Kruonio HAE agregatai optimizavo Ignalinos AE darbą, kurios bendras pajėgumas 3000 megavatų, o dviejų Baltarusijos AE reaktorių pajėgumas 2400 megavatų.
Pasiūlykite ''Rosatomui'' investuoti į papildomų vandens kanalų ir agregatų įrengimą — ir Kruonio HAE ne tik patenkins Baltarusijos AE poreikius, bet turės papilomų galimybių reguliuoti paros poreikių kaitą.
Kam to gali prireikti ir kam šias galimybes galima pasiūlyti, kad būtų padidintas pelnas? Ne atsitiktinai čia buvo paminėtas Baltijsko AE projektas — išplėsta Kruonio HAE susitvarkytų su šios elektrinės pajėgumais. Tai tik vienas variantas, tačiau yra dar ir antras. Kai kam gali atrodyti, kad ši pastraipa — kažkokios autoriaus fantazijos, bet noriu priminti, kad Lietuvos energetikos sistemos atjungimo nuo BRELL žiedo klausimas toli gražu neuždarytas ir Europos Sąjungos energetinis dialogas su Rusija tęsiasi.
Ne Baltijos šalių politikams spręsti šiuos klausimus — už tai atsakinga Europos Komisija, kuri finansuoja vieningos Europos energetikos sistemos sukūrimą ENTSO-E. Koks bus galutinis sprendimas — Lietuva bus informuota. Koks bus energetikos sistemos formavimo planas — bus nurodyta.
Jokios Lietuvos vadovų manieros čia įtakos neturės — kas moka, tas ir muziką užsako. Jei Europos energetikai nuspręs, kad jai naudingas elektros energijos tekėjimas tarp Rusijos, Baltarusijos ir ENTSO-E energetikos sistemų, taip ir bus. Bet šis procesas be Kruonio HAE neįmanomas, vadinasi, bus būtinai atsižvelgta į Lietuvos interesus.
O jeigu Europos Komisija nuspręs, kad susijungimas su Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemomis nereikalingas, kas tuomet laukia Kruonio HAE ir Lietuvos energetikos? Hidroakumuliacinė elektrinė nebus plečiama ir Lietuvos interesus pamirš? Keisčiausia, kad ir šiuo atveju HAE plėsis ir bus atsižvelgta į Lietuvos interesus.
Sputnik Lietuva šių metų sausį jau rašė apie tai, kad Europos Komisija finansuos dalį Kruonio HAE betono tyrimų.
Tačiau šis pranešimas buvo oficialaus pobūdžio: ''Finansavimas bus skirtas, remiantis Europos savitarpio sąveikos mechanizmu, kurio tikslas yra finansuoti Europos energetikos infrastruktūros regioninius projektus, kurie padės subalansuoti Europos bendruomenės integraciją vieningos rinkos vystyme. Kruonio HAE plėtra įtraukta į svarbiausių Europos projektų sąrašą ir į Nacionalinės energetinės strategijos projektą''.
Pabandykite perskaityti šį tekstą dar kartą, bet įdėmiai — loginiai prieštaravimai akivaizdūs. Iš vienos pusės ''regioninės reikšmės projektų finansavimas'', bet jau kitame sakinyje vystoma visai kita mintis: ''Kruonio HAE plėtra įtraukta į svarbiausių Europos projektų sąrašą''.
Vis tik kas: ''regioninės reikšmės projektas'' ar ''svarbiausias visos Europos projektas''? Jei projektas regioninės reikšmės, tai kokiu pagrindu Europos Komisija švaistosi pinigais? Kas tai — labdaros akcija? Žinoma, ne — kaip sakoma, šių dienų pasauliui nebūdingas toks pasiaukojimas. Bet ką gi tai reiškia ir kaip su tuo susijęs energijos išteklių atnaujinimas? Tai jau kita istorija.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
