"Kiberatakos" ir kišimasis į prezidento rinkimus: kas neleidžia lietuviams užmigti

Autoritetingas Europos analitinis centras atliko europiečių nuomonės apie grėsmes Europos Sąjungai tyrimą. Kokie yra rezultatai ir kaip juos įvertinti?
Sputnik

Europos Užsienio reikalų taryba paskelbė ataskaitą, pavadintą "Europiečių baimės dėl saugumo, neleidžiančios jiems užmigti". Baimių, pasirodo, labai daug, tačiau grėsmių vertinimai, tarp jų ir Rusijos grėsmės, skirtingi.

Prašau paskelbti visą sąrašą

Pagrindinės dokumento išvados yra tokios. Pirma, beveik visos ES valstybės narės labiausiai bijo kibernetinių išpuolių, valstybės sunaikinimo ar pilietinio karo artimiausiose ES užsienio šalyse, įsikišimo į vidaus reikalus, nekontroliuojamos migracijos ir visuotinės pasaulio institucinės sistemos žlugimo, tame tarpe dėl JAV prezidento Donaldo Trampo politikos, kuri, be kita ko, sustiprins tarptautinio terorizmo pozicijas.

Nacionaliniam saugumui rimtą grėsmę kelia programišių atakos

Antra, nepaisant to, kad daugelis Europos šalių laiko Rusiją grėsme (kai kurios – didžiausia), ji, kaip galima pastebėti, nėra tarp pagrindinių iššūkių. Žinoma, kai kalbama apie kibernetinius išpuolius, informacinį karą, kišimąsi į vidaus reikalus ir civilinį konfliktą šalia ES sienų, visiems akivaizdu, kad tai Kremliaus intrigos ir jo "agresija" Ukrainoje. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad nė vienu žodžiu neužsimenama apie Rusijos karinį išpuolį prieš Europą ir jos "energetinį ginklą". Be to, kaip rodo tyrimas, Europoje yra tokių, kurie Maskvos apskritai nelaiko priešu.

JAV kaltina Rusijos strateginių tyrimų institutą kišimusi į rinkimus

Trečia ES yra sutarta, kad NATO turi likti Europos saugumo pagrindu. Kalbant apie Europos pastangas tapti strategiškai labiau nepriklausoma, vienos ES šalys jas remia, o kitos bijo jų neigiamo poveikio transatlantiniams santykiams.

Galiausiai, kaip nurodyta ataskaitoje, kad Europa būtų stipri, valdžios institucijos turi aktyviau dirbti su piliečiais, jų sąmoningumu, nes pagrindinė ES problema yra ta, kad jos narės nevieningos ir nesugeba susitarti tarpusavyje, ypač dėl paūmėjusios nacionalistų ir federalistų-globalistų opozicijos.

Dabar – rinkimai

Kiekvienai ES šaliai dokumente yra skirtas atskiras skyrius. Sustokime ties Lietuva ir atkreipkime dėmesį, kad, kaip vietinis ekspertas, tyrimą vykdė analitikas Laurynas Jonavičius, beje, buvęs Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, kuriam paprastai būdingi apgalvoti sprendimai. Tačiau Lietuvos skyriuje praktiškai nėra analitikos ir tiesiog išdėstyti pagrindiniai nacionalinio diskurso teiginiai saugumo srityje.

Ekspertas: Lietuva siūlo Europai kartu "bijoti Rusijos"

Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad Rusijos karinė grėsmė bus kertinis akmuo. Bet ne – dabar mes turime kitų madingų baimių: kišimosi į artėjančius prezidento rinkimus ir kibernetinių išpuolių. Tačiau kartu Lietuva pateikiama kaip šalis, kuri neabejoja savo gebėjimu juos atremti.

Antra, pranešime teigiama, kad Europoje pagrindiniai Lietuvos partneriai, kurie stiprina jos saugumą, yra Vokietija ir Lenkija. Kita vertus, taktiškai nutylima, kad Vilniaus politiniai santykiai su šiomis "sąjungininkėmis" yra ne patys geriausi, jau vien jo pretenzijos Berlynui dėl "Nord Stream-2" daug pasako.

JAV žvalgyba: Rusijos kibernetinis kišimasis kelia "didelę grėsmę"

Galiausiai, Lietuvos skyriuje dėl neaiškios priežasties parašyta, kad šalies valdančioji partija "Žaliųjų ir valstiečių sąjunga" ragina vystyti ekonominį bendradarbiavimą su Maskva. Jei kuklų premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlymą atnaujinti ministrų dialogą su Rusija laikysime raginimu, tada – taip. Bet jei kalbama ne apie tai, tuomet toks pareiškimas yra tik keistas bandymas priklijuoti "valstiečiams"  prorusiškos politinės jėgos etiketę, ir jis yra skirtas europiečiui, kuris nėra susipažinęs su Lietuvos specifika.

Apibendrinant galima teigti, kad Europos analitinio centro tyrimas yra labai vertingas sociologiniu požiūriu. Tai rodo, kad Europoje adekvatus mūsų laikų iššūkių suvokimas (migracijos, pasaulio tvarkos sunaikinimo, vienybės ES trūkumo) yra greta mitologizuotos sąmonės (visur Rusijos kišimasis į rinkimus ir Rusijos karinė grėsmė), kurią primeta savanaudiškas elitas per kontroliuojamą žiniasklaidą. Lietuvoje viešpatauja būtent pastarasis variantas ir išgijimo požymių kol kas nematyti. 

Tiesa, gali priversti atsipeikėti artėjanti geopolitinio pasirinkimo būtinybė tarp ES ir JAV, tačiau kol kas tai tik košmaras, kuris neleidžia užmigti konservatyviems Lietuvos valdininkams.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.