Prieš 2016 metų Seimo rinkimus vienas iš "Valstiečių ir žaliųjų sąjungos" lyderių Ramūnas Karbauskis teigė, kad jie tikrai nesudarys koalicijos su Darbo partija ir partija "Tvarka ir teisingumas", nes pastarosios turi problemų su teisėsaugos institucijomis.
Ir štai dabar "Tvarka ir teisingumas" staiga tapo patraukliu partneriu. Iš kur tokios permainos? Kaip sakoma: nieko asmeniško — tiesiog politika.
Kombinacija be pralaimėjimų
Galbūt pagrindinė priežastis, dėl kurios "valstiečiai" nusprendė išplėsti sąjungininkų sąrašą, yra nenoras pakartoti į aukštumas patekusių partijų, kurios vėliau dingo užmarštyje, likimą (pavyzdžiui, šou vedėjo Arūno Valinsko "Tautos prisikėlimo partija").
Kita vertus, valdantiesiems reikalingas ne tik ir ne tiek trumpalaikis palaikymas, kiek ilgalaikė parama, ypač vietos ir prezidento rinkimuose. Socialdemokratais, kurie liko koalicijoje, negalima labai pasitikėti — jų populiarumas tik mažės. O štai partija "Tvarka ir teisingumas", nors daug kas ją jau palaidojo, išlaiko stabilų reitingą, leidžiantį patekti į Parlamentą ir kitais rinkimais.
"O kaipgi Karbauskio pažadas neturėti reikalų su save diskreditavusiomis politinėmis jėomis?" — paklausite jūs. Atsakymas paprastas: jei ir yra kokių nors priekaištų, tai tik buvusiam "Tvarkos ir teisingumo" vadovui Rolandui Paksui, o šiandien partijai vadovauja Remigijus Žemaitaitis, todėl galima bendradarbiauti.
Kalbant apie dividendus, kurių nori Žemaitaitis, tai jie yra akivaizdūs. Partijai "Tvarka ir teisingumas" negresia politinis triumfas, tačiau yra gerų galimybių tapti valdžios dalimi. Ji kaip žemos lygos futbolininkas, kuris savo žaidimu ir nedideliu, bet stabiliu reitingu pritraukė geriausių klubų, kuriuos reikia stiprinti, dėmesį.
Žaidimas "aukščiausioje divizijoje" — tai visai kitas dalykas įtakos, finansinių srautų ir reitingo atžvilgiu. Be to, yra versija, pagal kurią partijos "Tvarka ir teisingumas" už savo paramą gali pareikalauti, kad būtų reabilituotas buvęs partijos lyderis Rolandas Paksas. Tačiau tai abejotina, nes premjeras Saulius Skvernelis prezidento rinkimuose nereikalingas papildomas konkurentas, o Pakso santykiai su Žemaitaičiu, sklinda gandai, ne patys geriausi.
Žinoma, galima sakyti, kad tas, kas susidės su "valstiečiais", su jais ir paskęs. Tačiau, pirma, pastarieji įrodė, kad, nepaisant daugybės klaidų ir milžiniško spaudimo, jie išlaiko populiarumą, ir todėl su jais verta turėti reikalų. Antra, kol kas kalba eina ne apie dviejų partijų strateginę sąjungą, o apie bendradarbiavimo pradžią, nes Žemaitaitis yra nuspėjamai atsargus.
Nepaisant to, tai yra svarbus Lietuvos politinės sistemos įvykis.
Didelis minusas konservatoriams
Šiandien aukščiausią reitingą Lietuvoje turi konservatoriai (Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai), tai yra, dešinieji. Ant šios ideologinės pusės nėra nieko kito — liberalai arba patys, arba konservatorių pagalba žlugo.
Ir iš kairės visai neseniai buvo visiška netvarka: socialdemokratai žlugo ir negali patekti į Seimą artimiausių rinkimų metu, Darbo partija bando išaugti iš pelenų, o "Tvarka ir teisingumas" bei "valstiečiai" buvo patys sau.
Tačiau niuansas yra tas, kad konservatoriai šioje situacijoje neturi potencialių partnerių, o "valstiečiai" — turi. Iki šiol jie nesinaudojo savo galimybėmis, ir "Tėvynės sąjunga" galėjo miegoti ramiai. Bet dabar kairieji centristai pradėjo konsoliduotis. Jei prireiks, galės ir Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą pritraukti.
Taigi, konservatoriams partijų derinimas yra potencialiai pralaimimas, o kompensuoti šį didelį minusą gali tik didelis pliusas, toks, kaip savas prezidentas.
Ir vėl mūšis tęsiasi…
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.