Būtent taip skambėjo Trampo pareiškimas apie tai, kad ES "pažadėjo pirkti daugiau Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamintų suskystintų gamtinių dujų".
Tai, kaip atrodo situacija JAV dujų sektoriuje, mes jau nagrinėjome — masinio SGD tiekimo organizacija į tam tikrą rinką su dabartiniais teisės aktais neįmanoma. Žinoma, Amerikos prezidento, kaip aukščiausiojo pareigūno, iniciatyvos gali tapti teisės aktų reformų pradžia, bet, atsižvelgiant į vidaus politikos situaciją Jungtinėse Amerikos Valstijose, šis procesas bus ilgas ir labai sunkus.
Jau skambėjo Trampo pasiūlymas apie tai, kad būtina supaprastinti licencijų dujų eksportui išdavimo procedūrą, kurios yra privalomos visiems dujų biržos brokeriams, dirbantiems su Amerikos SGD, tačiau to nepakanka. Be biurokratinių problemų yra ir kainų problema — nereikia pamiršti, kad Amerikos dujos Europoje yra nuoseklaus dviejų brangių technologijų naudojimo rezultatas.
Skalūnų dujų gavybos savikaina yra brangesnė nei dujų gamyba iš tradicinių telkinių. Dujų skystinimo savikaina brangesnė nei jų transportavimas magistraliniais vamzdynais. Tiek Rusijos, tiek ir užsienio ekspertų skaičiavimai duoda tą patį rezultatą — kainos, už kurias JAV pagamintos SGD gali būti pasiūlytos biržos brokerių Europos dujų rinkoje, bus mažiausiai 30 procentų didesnės nei kainos, kurias siūlo "Gazprom" pagal ilgalaikes sutartis. Kokie skambūs ir skandalingi bebūtų Donaldo Trampo pareiškimai, artimiausiais metais biurokratijos ir kainų pakeisti nepavyks.
Dabar pažvelkime į Europos "Amerikos srauto" dalį. Ar Europos Komisijos pirmininkas galėtų įvykdyti savo pažadus, apie kuriuos ir Twitter paskyroje, ir spaudos konferencijose pasakoja Trampas? ES šalyse taikomi teisės aktai, kurie užtikrina visišką ekonomikos dujų sektoriaus liberalizavimą — valstybės visiškai pasitraukė iš jo. Išimtis sudaro tik kelios šalys, kurios įstojo į ES 2000-ųjų metų pradžioje, bet ir ten jau baigiasi įstatymų "priderinimas" prie Europos Komisijos reikalavimų.
Dujų verslu ES užsiima tik privačios bendrovės. Europos Komisija neturi jokių "prievartinių mechanizmų", kuriuos naudodama ji galėtų priversti privačias įmones bendradarbiauti su tam tikrais partneriais. Privataus verslo tikslas — pelno gavimas ir jo gavimo stabilumo užtikrinimas, akcininkų interesų užtikrinimas. Nėra jokių ekonominių arba teisinių priežasčių, dėl kurių Europos dujų bendrovės atsisakys pelningesnių "Gazprom" pasiūlymų mažiau palankesnių iš JAV prezidento naudai.
Vienu žodžiu, nieko asmeniško, tik verslas. Žanas Klodas Junkeris pažadėjo pirkti daugiau Amerikos SGD, štai Žanas Klodas Junkeris ir pirks jas. Jis nėra akcininkas arba dujų bendrovės vadovas? Vadinasi, jis nieko nepirks — viskas labai paprasta.
Vienintelis galimas variantas — Europos Komisija pabandys kompensuoti dujų įmonėms Amerikos SGD pirkimą iš ES biudžeto. Teoriškai galima įsivaizduoti, kad Junkeris gali pasiūlyti tokią iniciatyvą, bet ar ES imsis tokių aukų? Trampo veiksmų logika akivaizdi — prigrasinti sankcijų taikymu Europos prekėms, o po to pareikalauti nuolaidų mainais į sankcijų atsisakymą.
Laisvosios rinkos santykiai mūsų laikais yra žavingi: Trampas primena keistuolį tamsioje tarpuvartėje, kuris siūlo praeiviui pirkti iš jo plytą už porą šimtų dolerių. Ar tai blogai, kad ES ir JAV savo sankcijomis nutolino Rusiją nuo to, kas ne taip seniai buvo "globali pasaulio rinka"?..
Tarkime, kad Žanas Klodas Junkeris pasiūlys Europos Sąjungai mokėti dujų įmonėms kompensaciją už tai, kad jos dirbs ne su "Gazprom", o su neįvardintomis bendrovėmis, kurios tieks JAV pagamintas suskystintas dujas. Tai reikštų tiesioginį lėšų perpumpavimą iš ES biudžeto įmonėms, kurias įpirš amerikiečiai. Ir vyks tai tam, kad užtikrintų pelno stabilumą visoms toms įmonėms, prieš kurių produkciją Trampas grasino taikyti sankcijas. Tai yra — pinigai iš ES biudžeto sąlyginiams "amerikiečiams" tam, kad plieno liejimo, automobilių gamybos ir kitos Europos įmonės galėtų toliau laisvai dirbti JAV rinkoje.
Ar ES vadovybė sutiks su tokia nuostabia kombinacija? "Mes iš bendros Europos piniginės užtikrinsime pelną "amerikiečiams" ir mūsų pramonininkams? Kaip ilgai mes išlaikysime? Kokia bus kita "plyta", kurią mums pasiūlys mūsų JAV partneris? Pone Junkeri, ar jūs turite garantijų, kad po šešių mėnesių ar po metų mums tokiu pačiu būdu nebus įpiršta dar kokia nors prekė kainomis, neturinčiomis nieko bendro su rinkos kainomis?"
"Pone Junkeri, ar jūs turite garantijų, kad po metų mums nebus pranešta, jog šitos Amerikoje pagamintos SGD dabar kainuoja ne 30 procentų brangiau nei rusų, o 130? Ar jūs suprantate, kad jei mūsų dujų kompanijos taip elgsis, tai vietoj tiekimo diversifikavimo mes gausime atsisakymą dirbti su mumis iš visų mūsų dujų tiekėjų?"
Ir šie klausimai bus. Pernelyg akivaizdu, kad JAV imasi tiesioginio šantažo, kad muitų didinimo keitimas preke aiškiai išpūstomis kainomis — tai, atsiprašau, ylos pakeitimas muilu.
Dar "geriau" skamba naujas Trampo pareiškimas, kad ES Junkerio vardu ketina pradėti statyti nuo devynių iki vienuolikos dujų terminalų. Šiuo metu tokių terminalų Europos pakrantėje pastatyta tiek, kad per metus jie gali priimti iki 200 milijardų kubinių metrų dujų. Tačiau pagal 2017 metų rezultatus jie buvo pakrauti tik 27 procentais nuo šio pajėgumo.
Kokiu tikslu reikia statyti papildomus terminalus? Ir po to: terminalas — tai tik dalis komplekso, kuris reikalingas darbui su SGD, kiekvienam terminalui reikia rimtos pakrantės infrastruktūros. Po redujofikavimo dujas reikia kažkur saugoti, reikia įrengti dujų transportavimo sistemą, kuri sujungs saugykla su Europos vamzdynų tinklu. Ar Europos Sąjunga pasirengusi finansuoti tokius kompleksus dešimčiu egzempliorių? O kokios būtent dujų bendrovės gaus tokį finansavimą? Kas projektuos šiuos kompleksus? Kur Europos pakrantėse rasti tokias vietas, nuo kurių yra galimybė tinkamu atstumu organizuoti požemines dujų saugyklas?
Pabandykime patikėti, kad visi Trampo ištarti žodžiai apie "Amerikos srautą" visiškai atitinka tiesą, tai yra, kad Žanas Klodas Junkeris iš tiesų davė pažadus ir apie JAV pagamintų SGD pirkimo apimčių didinimą, ir apie terminalo statybą. Kaip tai vertinti?
Pasirodo, kad iš Junkerio pusės tai buvo, kaip dabar įprasta sakyti, "aukščiausio lygio "trolio" veiksmas" — tokius pažadus sveiko proto ir atminties žmogus gali duoti tik tuo atveju, jei jis 146 procentais yra įsitikinęs, kad šis "stebuklas-pardavėjas" paprastai neturi, ko parduoti.
Junkeris, žinodamas, kad Trampas artimiausioje ateityje negali užtikrinti masinio SGD tiekimo, galėjo su ramia sąžine žadėti bet ką. Piktų 90-ųjų stiliaus verslas: "Ar nori pirkti iš manęs vagoną uogienės?" — "Noriu!" Ir išsivaikščiojo skirtingomis kryptimis. Vienas — ieškoti vagono uogienės, antras — galvoti, iš ko pasiskolinti pinigų ir kur sandėliuoti šį "turtą". Atsiprašau, bet labai akivaizdi analogija.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija