Pradėkime palygindami "kas buvo" ir "kaip tapo". Prieš dvejus metus statistikos departamentas paskaičiavo, kad 2015 metais 22,2 proc. Lietuvos gyventojų (640 tūkstančių žmonių) buvo žemiau skurdo ribos. 2017 metais šis rodiklis išaugo septyniomis dešimtimis ir yra 22,9% (650 tūkstančių žmonių). Per dvejus metus daugiau nei dešimt tūkstančių Lietuvos gyventojų peržengė šią kritinę ribą.
Tam, kad kažkaip sušvelninti padėtį, 2018 metų ataskaitoje žodis "skurdas" buvo pakeistas sinonimu — "vargas". Tačiau dėl to esmė nepasikeitė.
2016 metais skurdo riba buvo 259 eurai per mėnesį vienam asmeniui ir 574 eurai per mėnesį šeimai, kurią sudaro du suaugę asmenys ir vaikas iki 14 metų amžiaus. 2018 metais skaičiai išaugo. Dabar, pasak valdžios institucijų, "tam, kad nemirtų iš bado" vienam Lietuvos gyventojui pakanka 307 eurų per mėnesį, o šeimai su vienu vaiku — 644 eurų.
Toliau mes paliekame skaitytojui palyginti šiuos skaičius su parduotuvių ir prekybos centrų kainomis, kurios per tą patį laikotarpį daugelyje pozicijų jau viršijo vidutines Europos kainas. Dar nepamirškite apie komunalines paslaugas, transportavimą ir išlaidas "mokytojui". Paskaičiavote? Graudu?
Štai vienas iš įtakingiausių ekonomistų Lietuvoje ir, pasak analitikų, realiausias pretendentas į prezidentus, SEB bankas prezidento patarėjas Gitanas Nausėda patvirtina niūrią padėtį, kurioje atsidūrė 650 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
"Infliacija daro savo griaunamąjį darbą. Žinoma, gyvenimo lygis Lietuvoje auga, ypač didėja teikiamų paslaugų lygis. Tačiau jau ilgą laiką auga ir maisto produktų kainos. Dažniausiai žmonėms, kurie priklauso nuo fiksuotų socialinės apsaugos ar kitų valstybinių išmokų, įskaitant ir pensininkus, labai sunku susidoroti su infliacijos problema, nes jų pajamos neauga tokiu greičiu, kaip auga minimalių maisto prekių krepšelio produktų kainos ", — pareiškė Nausėda.
Statistai teigia, kad šiuo metu kenčia kas penktas Lietuvos, kuri yra elitinių šalių —Europos sąjungos-dalis, gyventojas. Ar tai tiesa?
Pasak to paties statistikos departamento, Lietuvoje be užsiregistravusių neregistruotų darbo migrantų oficialiai Lietuvoje yra šiek tiek daugiau nei 2,8 mln. Žmonių. Kiek Lietuvos piliečių, nedeklaravusių išvykimo, dirba Europoje? To niekas nežino. Yra tik žinoma, kad kasmet iš Lietuvos išvyksta daugiau nei 50 tūkstančių žmonių. Tai yra tų, kurie oficialiai informuoja apie išvykimą.
Ir jei padalintsime ir suapvalinsime, kaip suapvalinome kainas perėjimo prie euro metu, faktinį gyventojų skaičių Lietuvoje iš neturtingų žmonių skaičiaus, paaiškėja, kad skursta ne kas penktas, o kas ketvirtas gyventojas.
Tačiau vis dar yra didelė gyventojų kategorija, kurių pajamos yra tik pora eurų virš skurdo ribos. Ar jie gali būti laikomi vidurine klase? O tie, kurie gauna šimtu eurų daugiau — turtingi?
Seimo narys, Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos atstovas Tomas Tomilinas pasipiktinęs statistikų skaičiavimais. Jis teigia, kad ataskaitos toli gražu nėra realios, nes Europos statistikos agentūra pakeitė skurdo lygio apskaičiavimo metodiką. Tiesa, pasipiktinęs Tomilinas bando padailinti statistiką ir įrodyti, kad dveji LŽVS valdymo Lietuvoje metai atnešė tik gerovę ir vargšų ne daugėjo, bet mažėjo.Ką gi, patikėsime jo žodžiais.
Tačiau realią situaciją vertinsime ne pagal įrašus Lietuvos statistikos departamento ataskaitose ir ne Seimo narių žodžius, opagal parduotus bilietų į vieną pusę skrydžiams iš Vilniaus ir Kauno oro uostų į Londoną, Berlyną, Madridą ar Paryžių.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.