Tikrasis ekonomikos sektorius vis dažniau deklaruoja nuostolius ir lėtėjantį vystymosi tempą. Paprasti Lietuvos piliečiai skuba imti paskolas, tikėdamiesi, kad "rytoj" jos bus brangesnės, nesusimąstydami, kaip jas teks atiduoti.
— Mantai, kur eini toks nusiminęs? Toks puikus oras, o tu visai be nuotaikos.
— Labas, Mykolai. Kokia gali būti nuotaika, jei man buvo pranešta darbe, kad po mėnesio įmonė nustos veikti, turėsiu ieškoti naujo darbo. Ir tai 45-ojo gimtadienio išvakarėse. Be to, mudu su žmona turime banko paskolą ir automobilio lizingo sutartį. Ir jei aš artimiausiu metu nesusirasiu darbo, tai mudu atsidursime skolų duobėje. Galų gale tai gali paversti mus iš vidutiniosios klasės atstovų benamiais. Tai blogiausias dalykas. Juk pats žinai, kad šiandien rasti darbą Lietuvoje labai sunku.
— Užtai mūsų bankai praneša apie vis didėjantį pelną ir džiaugiasi, kad žmonės vis labiau gyvena į skolą, o ne už realų atlygį. Vakar skaičiau, kad "Swedbank" uždirbo beveik 60 mln. eurų grynojo pelno tik pirmąjį pusmetį ir paskirstė 11% daugiau paskolų nei praėjusiais metais. Panašūs pergalingi pranešimai prieš dieną nuskambėjo ir iš "SEB" banko prezidento lūpų. Skolintojai visada gyveno atsipūtę, nieko negamindami, o tik perkeldami pinigus iš vienos kišenės į kitą.
— Tačiau realus ekonomikos ir žemės ūkio sektorius tokia sėkme negali pasigirti. Praėjusiais metais laukai buvo užtvindyti lietaus, šiais metais iš pradžių degino sausra, o vėliau vėl prasidėjo liūtys. Mano brolis ūkininkauja. Pavasarį jis paėmė paskolą įrangos remontui ir kurui, o dabar jis bijo, kad pinigų, gautų nuėmus derlių, nepakaks, kad atsiskaitytų su banku. Ir su jais, bankininkais, nevalia juokauti. Uždelstas mokėjimas – bylinėjimasis, areštuotas turtas ir… eini su ištiesta ranka po pasaulį. O pagal makroekonomikos rodiklių ataskaitas, kuriomis manipuliuoja vyriausybė, Lietuvoje "klesti ekonominė plėtra ir finansinis stabilumas". Tai tarsi vidutinė temperatūra ligoninėje. Vieni karščiuoja, o kitas jau atvėsęs, o vidurkis – 36,6, norma.
— Ačiū Dievui, mudu su žmona gyvename be paskolų. Prieš porą metų buvo pagunda parduoti seną butą ir nusipirkti naują. Bet vergauti bankui 15 metų. Mes galvojome, galvojome ir nusprendėme nerizikuoti artėjant senatvei. Ir, pasirodo, buvome teisūs. Net jei aš dabar netekčiau darbo, mudu su žmona nemirtume iš bado, bet nebus Damoklo kardo, kuris kabotų virš mūsų galvų su graviūra "Bankas".
— Tu teisus, Mykolai. Gyvenimas su virve ant kaklo yra blogiausias dalykas. Šiandien tau viskas gerai klostosi, o rytoj, jei atsitiks kažkas nenumatyto, banko virvė labai greitai tave pasmaugs. Aš su siaubu galvoju, kad jei staiga ir žmona netektų darbo, turėtume skubiai surinkti lagaminus ir palikti Lietuvą. Kažkur Europoje reikėtų greitai gauti nors nekvalifikuotą darbą, kad nebūtų pradelstų kredito ir lizingo mokėjimų. Priešingu atveju jie areštuos namus, paims automobilį ir paliks mus nuogus, basus.
— Tik jau nesijaudink taip stipriai. Pirmiausia užsiregistruosi darbo biržoje. Valstybė kurį laiką padės tau ieškotis darbo ir net mokės kompensaciją.
— Nejuokink manęs. Tos kompensacijos užteks tik tam, kad būtų galima atsiskaityti už paskolas, o maisto krepšelį turėsme sumažinti iki vandens ir duonos…
