Valstybinės reikšmės keliuose 90% pėsčiųjų perėjų yra nesaugios

Iki 2021 metų Lietuvos keliuose bus sutvarkytos visos nesaugios pėsčiųjų perėjos, tam numatoma skirti daugiau nei 10 mln. eurų
Sputnik

VILNIUS, rugpjūčio 23 – Sputnik. Valstybinės reikšmės keliuose 1721 pėsčiųjų perėja iš 1949 yra  nesaugi, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.

"Pirmą kartą Lietuvoje buvo kompleksiškai įvertinta visų pėsčiųjų perėjų būklė valstybinės reikšmės keliuose. LAKD atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad beveik 90 proc. pėsčiųjų perėjų yra nepakankamai saugios ir kelia grėsmę pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems", –  teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Įvertinus pėsčiųjų perėjas valstybinės reikšmės keliuose nustatyta, kad beveik 95 proc. perėjų nėra apšviestos kryptiniu apšvietimu, 29 proc. perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, todėl pėstiesiems tenka pereiti platesnę kaip 8,5 m važiuojamąją kelio dalį. Beveik 20 proc. perėjų neturi šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, 18 proc. perėjų ruože apskritai nėra jokio apšvietimo, jose neužtikrinamas tinkamas matomumas. Daugiau nei 10 proc. perėjų  neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, nors pėstiesiems tenka pereiti daugiau kaip dvi eismo juostas.

Šimtai tiltų Europoje yra avarinės būklės

Nesaugios pėsčiųjų perėjos planuojama sutvarkyi arba panaikinti per trejus metus. Per 2018–2019 metus planuojama sutvarkyti apie 700 pėsčiųjų perėjų, per 2020 ir 2021 metus – dar po 500 pėsčiųjų perėjų. Šių perėjų rekonstrukcijai ir atnaujinimui numatoma skirti daugiau nei 10 mln. eurų.

Nesaugių perėjų sutvarkymo ir atnaujinimo eilė sudaryta atsižvelgiant į gyventojų skaičių, tenkantį 100 m ilgio valstybinės reikšmės kelio ruožui, vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, įskaitinius eismo įvykius, kuriuose nukentėjo pėstieji ir dviratininkais, perėjų apšvietimą, taip pat įvertinus, ar tomis perėjomis gyventojai naudojasi eidami į netoliese esančias mokyklas, ligonines ar kitas įstaigas.

"Pėsčiųjų perėjos bus naikinamos mažai urbanizuotose vietose, užmiesčio teritorijose, taip pat ten, kur leistinas važiavimo greitis yra didesnis nei 50 km/val. arba nėra įrengta pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra", – teigia laikinai Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pareigas einantis Vitalijus Andrejevas.