VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius išreiškė susirūpinimą, kad "Nord Stream-2" projektas gali pabloginti transatlantinius santykius.
Savo nuomone diplomatas pasidalino diskusijoje Stavangeryje vykusioje konferencijoje, organizuotoje Miuncheno saugumo konferencijos ir Šiaurės jūros šelfų zonos plėtros fondo.
Rinkevičius mano, kad projekto įgyvendinimas gali padidinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo ir pristatymo maršruto, o tai prieštarauja Energetikos sąjungos principams. Latvijos ministras yra įsitikinęs, kad ES lygmenyje šią problemą galima spręsti "remiant energijos tiekimo šaltinių įvairinimą ir vidaus energijos rinkos plėtrą".
"Energetika — tai ne tik Europos saugumo klausimas, bet ir transatlantinių santykių klausimas. "Nord Stream-2" gali tapti vienu iš transatlantinių santykių susidūrimo taškų", — sakoma Latvijos URM spaudos tarnybos pranešime.
"Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" projektas (antrasis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu) numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybas. Naują dujotiekį planuojama pastatyti iki 2019-ųjų pabaigos šalia "Nord Stream".
Bendrovei "Nord Stream 2 AG" liko gauti leidimą statyboms tik iš Danijos.
Kai kurios šalys — pirmiausia, Ukraina, kuri bijo prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, ir JAV, turinti platų užmojį eksportuoti savo SGD į Europą, — priešinasi projekto įgyvendinimui.
Be to, Latvija, Lietuva ir Lenkija kartu paskelbė, kad nepritaria "Nord Stream-2" statybai. Šių šalių lyderiai įsitikinę, kad tai yra politinis projektas.
Rusija ne kartą pareiškė, kad dujotiekio tiesimas nėra poveikio kai kurioms šalims priemonė. Pasak Vladimiro Putino, Maskvai šis projektas turi tik ekonominę vertę.