Pirmasis asmuo, įamžintas Lietuvos žemėlapyje, buvo nepripažintos Ičkerijos Respublikos prezidentas Džocharas Dudajevas. 1998 metais Vilniuje, Žvėryno rajone, kur gyvena Lietuvos politinis elitas ir yra Rusijos ambasada Lietuvoje, atsirado Džocharo Dudajevo skveras. Skvero centre buvo pastatytas akmuo, ant kurio išraižytos lietuvių poeto Sigito Gedos eilės, garbinančios nepripažintos Ičkerijos Respublikos prezidentą. O Dudajevo sūnūs — Degi ir Avluras — per vieną dieną gavo Lietuvos pilietybę.
Tiesa, nėra žinoma, už kokius nuopelnus šaliai. Vyresnysis Avluras Dudajevas netgi išvertė savo pavardę į lietuvių kalbą ir tapo Davydovu, o po to persikėlė gyventi į Švediją. Jaunesnysis Dudajevo sūnus Degi suspėjo įsiamžinti Lietuvos nusikalstamų veikų ataskaitose. 2011 metais jis buvo sulaikytas Vilniaus-Klaipėdos magistralėje, o automobilyje, kuriuo važiavo Degi, Lietuvos pasieniečiai surado septynis padirbtus Lietuvos pasus. Byla buvo užglaistyta pakankamai greitai, ir šiandien apie Degį Dudajevą Lietuvoje nieko nėra žinoma.
Antroji iš oficialių neapykantos Rusijos valdžiai skleidėjų kohortos, kurią Lietuva pagerbė aukščiausiame lygyje, tapo "amžina Rusijos disidentė" Novodvorskaja. 2008 metais ji buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino riterio kryžiumi. Aukščiausio apdovanojimo dekretą pasirašė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, pagarsėjęs savo neapykanta Maskvai.
Antrojo pasaulinio karo metu Adamkus kovojo nacių pusėje, o vėliau emigravo į JAV, kur užsitarnavo aukštą postą, o vėliau Baltieji rūmai jį išsiuntė į Vilnių būti prižiūrėtoju "Lietuvos Prezidento" poste. Gaudama apdovanojimą iš Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje rankų, Novodvorskaja pareiškė, kad "priimti apdovanojimą prasminga tik iš švarių rankų ir nuo teisingumą šlovinančių šalių", o nepriklausoma, demokratinė ir laisva Lietuva, pasak Novodvorskajos, jai yra geriausias atlygis už visus veiklos metus.
2018 metų vasarą jau Dalios Grybauskaitės pasirašytu dekretu pagerbtas pagrindinis planetos rusofobas, neseniai miręs JAV senatorius Džonas Makeinas. Kaip nurodyta dekrete, "už aktyvų indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir energetinį saugumą" jis buvo apdovanotas Didžiuoju komandoro kryžiumi "Už nuopelnus Lietuvai". Energetika ir Makeinas — kas tarp jų bendro? Lietuvos ordiną Makeinas spėjo gauti, būdamas gyvas, o jo vardą po mirties tikimasi įamžinti ir Lietuvos žemėlapiuose. Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau gavo "karūnuoto" Vytauto Landsbergio anūko Gabrieliaus nurodymą rasti "tinkamą erdvę" Lietuvos sostinėje, vertą didžiojo XXI-ojo amžiaus rusofobo Džono Makeino vardo.
Likus vos kelioms dienoms iki Makeino mirties, Vilniaus miesto meras įvykdė kitą konservatorių nurodymą. Vienas iš Vilniaus skverų, kuris yra šalia Rusijos ambasados Lietuvoje, buvo pavadintas skandalingo rusų opozicionieriaus Boriso Nemcovo vardu. Kuo šis Maskvoje miręs politikas pasitarnavo Vilniui, lieka paslaptyje.
Vilniaus meras nesustoja ties šiais pasiekimais. Paskutinio miesto tarybos posėdžio metu jis be balsavimo "prastūmė" klausimą dėl "Vilniaus garbės piliečio" vardo suteikimo buvusiam JAV prezidentui Džordžui Bušui Jaunesniajam. Motyvacija? Kaip visada, nesikeičianti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų — "bet kuris Maskvos priešas — automatiškai yra Lietuvos draugas".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.