Lietuva ruošiasi susitikimui su popiežiumi Pranciškumi

Artimiausią savaitgalį Lietuvoje — istorinis įvykis. Romos katalikų bažnyčios vadovas, popiežius Pranciškus savo piligriminės kelionės po Baltijos šalis metu aplankys du Lietuvos miestus — Vilnių ir Kauną. Susitikime su popiežiumi dalyvaus tūkstančiai kaimyninių šalių piligrimų
Sputnik

Kitą šeštadienį ir sekmadienį  Lietuva trumpam taps katalikų pasaulio centru.

Susitikti su popiežiumi į Baltijos šalis atvyks daugiau nei du tūkst baltarusių

Pirmą kartą Lietuvai ši garbė teko nepriklausomybės pradžioje, 1993 metų rugsėjį. Tada popiežius Jonas Paulius II buvo pirmasis iš Romos katalikų bažnyčios dvasininkų, aplankęs posovietinę "šv. Mergelės Marijos žemę". Taip katalikų tarpe Lietuva dažnai vadinama dėl to, kad Švenčiausioji Mergelė ne kartą yra apsireiškusi Lietuvos žemėje. O Šiluvą Vatikanas netgi pripažino pirmąją vieta Europoje, kur Mergelės Marijos apsireiškimas buvo užfiksuotas dar 1608 metais.

Dėl krikščionių bažnyčių ir šventų vietų gausos Lietuva taip pat vadinama "Šiaurės Jeruzale". Žydams Lietuva tapo šventa žeme, padovanojusia žydams Vilniaus Gaoną.

"Mums didelė garbė, kad mus aplankys popiežius, nepaisant to, kad mes turime kitą tikėjimą, mes esame šios valstybės piliečiai, ir džiaugiamės, kad šis vizitas vyksta valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo metais. Tai nepaprastas popiežius. Labai demokratiškas ir ryžtingai kovojantis prieš smurtą ", — žiniasklaida cituoja Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kuklianski žodžius.

Pagrindinė viso pasaulio katalikų ir ortodoksų šventovė yra Aušros Vartų šv. Mergelės Marijos paveikslas. Būtent Aušros Vartų koplyčioje meldėsi popiežius Jonas Paulius II. Šioje šventovėje pasimels ir popiežius Pranciškus.

Popiežiaus vizito metu Vilniuje įvedami laikini eismo apribojimai

Kartu su dvasiniu ir pastoraciniu vizitu popiežius, kaip įtakingiausias pasaulio politikas, susitiks su Lietuvos valdžios institucijomis. O čia – povandeniniai akmenys.

Popiežiaus vizito programoje — paminklo Vilniaus geto aukoms atminti aplankymas. Ir tai yra suprantama. Lietuvos žydų Holokaustas yra tragiška pasaulio istorijos tema.

O štai vizitas į Okupacijos ir kovos už lietuvių tautos laisvę muziejų yra prieštaringa tema. Galų gale, lietuviai patriotai popiežiui pateiks tik jų sovietmečio suvokimo ir "kovos" versiją. Papasakos apie partizanus-didvyrius, kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę, bet nutylės apie užgesusias tūkstančių paprastų žmonių ir vaikų, kurių krauju "miško broliai" aplaistė šios laisvės aukurą, gyvybes.

"Popiežiaus apsilankymas Okupacijos ir kovos už laisvę muziejuje yra labai svarbus. Tai subtilus pranešimas apie tai, kad jam labai brangūs žmonės, kurie nešė kryžių. KGB kalėjimuose pabuvojo tūkstančiai geriausių lietuvių — ir kunigų, ir pasauliečių, daugelis žmonių buvo sušaudyti, daugelis buvo ištremti į koncentracijos stovyklas. Popiežiaus vizitas į šią vietą ir duoklė nukentėjusiųjų dėl laisvės atminimui yra labai, labai brangūs", — popiežiaus vizito išvakarėse kalbėjo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Ar gerbiamas kunigas paminės didvyriškus partizanus, tokius kaip Adolfas Ramanauskas-Vanagas ar Jonas Noreika? Manau, kad tai mažai tikėtina.

Savo pamoksluose piligriminėse kelionėse ir pranešimuose ir iš Vatikano rezidencijos balkono, popiežius Pranciškus visada ragina žmones kovoti už taiką. Tačiau Lietuvos dešinieji politikai, valdantys šalį nuo nepriklausomybės pradžios, kursto neapykantos ugnį ne tik savo šalyje, bet ir toli už jos ribų. Įmeta malkų į maidanų ir spalvotųjų revoliucijų ugnį. Ar bučiuodami popiežiaus ranką jie prašys palaiminimo tęsti savo "išlaisvinimo" veiklą?
Popiežius palaimins Lietuvą ir tūkstančius piliečių iš kaimyninių Baltarusijos ir Lenkijos ir išvyks. O Lietuvos politinis elitas pasikabins kabinetuose nuotraukas šalia popiežiaus ir grįš prie kasdienių rūpesčių, kuriuose vieta ne krikščioniškai dvasiai, o liberalioms vertybėms, "aukso veršiui" ir karo ugniai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.