Sunkiai nuginčijamas faktas – vizitas išėjo išties "istorinis", tik Lenkijos televizijos darbuotojų nuoširdžiai gaila.
Viduržemio jūros regiono šalių viršūnių susitikimas
Į Vašingtoną Andžejus Duda išvyko iškart po Trijų jūrų iniciatyvos, vienijančios 12 šalių: Austriją, Bulgariją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, viršūnių susitikimo.
Kalbą Lenkijos vardu viršūnių susitikime pasakė ne Andžejus Duda, o ministras pirmininkas Mateušas Moraveckis, kuris atkreipė dėmesį į "faktinės diversifikacijos, Europos priklausomybės panaikinimo nuo Rusijos dujų" svarbą. Tam turėtų tarnauti Tarpjūrio iniciatyva. Jei tai dabar vadinama diplomatija Lenkijoje, tuomet man, turinčiam lenkišką pavardę, labai liūdna.
Ar dera taip kalbėti Austrijos – vienos aktyviausių šalių, palaikančių "Nord Stream-2 " statybas – vadovo akivaizdoje, slepiant akis nuo Vengrijos atstovų, tuo tarpu, kai Vladimiras Putinas su Vengrijos prezidentu aptaria antros Turkijos dujotiekio linijos statybos per savo šalies teritoriją galimybes?
O kažkur netoliese sėdėjo Bulgarijos lyderiai, kurie kadaise sužlugdė dujotiekio projektą "South Stream" ir dabar veda derybas, norėdami padidinti gamtinių dujų tiekimą su istoriškai labai draugiška, labai gera Bulgarijos kaimyne Turkija.
Ar ponas Moraveckis supranta, kokios mintys po jo kalbos aplankė visus šiuos žmones? "Siūlau visiems susirinkusiems atsisakyti Rusijos energetikos projektų, galimybę užsitikrinti energetinį saugumą ir papildomas pajamas ir jaustis taip puikiai, kaip Bulgarija!" — tikriausiai, toks pasakymas būtų daug tikslesnis.
Tačiau visi aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai labai gerai žino, kad Lenkijos energetinė priklausomybė nuo gamtinių dujų svyruoja nuo dešimties iki 15 proc. Didelė dalis šilumos ir elektros energijos gamybos užtikrinama vietinės anglies kasyba, kurios darbštūs Lenkijos kalnakasiai iškasa daugiausiai Europoje. Nejaugi Moraveckis mano, kad tokios jo idėjos turėtų patikti susirinkusiems?
Tvarka — aukščiau visko
Informacinės agentūros neapibūdina aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių reakcijos į drąsią Lenkijos iniciatyvą – matyt, jos tiesiog nebuvo. Pakilo į tribūną, perskaitė parengtą tekstą ir tyliai atsisėdo į vietą.
Tarp dalyvių buvo tik vienos šalies atstovai, kurie ne teoriškai, bet praktiškai bandė pakeisti iš Rusijos tiekiamas dujas skirtingos kilmės SGD – Lietuvos. Lietuvos, pasiekusios tokią nepriklausomybę, kurioje elektros kainų didėjimas tapo pavydėtinai stabilus – ar ji palaikys Lenkijos idėjas?
Buvo laikai, kai Dalia Grybauskaitė aistringai kovojo dėl "Nord Stream-2" projekto sustabdymo, tačiau pastaruoju metu jos iniciatyvą atvėsino Angela Merkel. Vokietijos kanclerė leido labai aiškiai suprasti, kad dujotiekis būtinas, visų pirma Vokietijos ekonomikai, ir jau tuomet, dar prieš Dudos kelionę į JAV, buvo galima numatyti, kad ši kelionė nesuteiks laukiamų rezultatų.
Antirusiška retorika, naudojama Lenkijos ir Lietuvos politikų, tinka tik aukščiausiojo lygio susitikimams, ir tam, kad ją paskleistų Europos ir Amerikos žiniasklaida. Rimti žmonės moka naudotis skaičiuotuvu: "Nord Stream-2" yra geras ne tik todėl, kad į dujų kainą vokiečių vartotojams nebus įskaičiuoti tranzito mokesčiai.
Resursų šaltinis šioje magistralėje yra Bovanenkovo dujų gavybos vieta, vamzdynas nutiestas iš Leningrado srities Baltijos jūros dugnu, kuris beveik dviem tūkstančiais kilometrų trumpesnis nei maršrutas per Ukrainą, o tai taip pat turi įtakos galutinei dujų kainai.
Šio projekto realizacija Vokietijai reikštų galimybę naudotis pigesne elektros energija ir dėl to sumažėtų įvairių pramonės šakų produktų kaina. Dabar, kai JAV nuolat grasina įvesti didesnius muitus Europos prekėms, tai tampa ypač svarbu. Koks gi čia gali būti garsusis "Europos solidarumas" su Baltijos valstybėmis ir juo labiau su Lenkija?
Trampas ir dujų kompanijos Europoje
Tačiau Andžejus Duda parodė gebėjimą nesuprasti net aiškiausių užuominų. Susitikimo su Donaldu Trampu metu jis vėl iškėlė klausimą dėl sankcijų "Nord Stream-2". Atsiprašau, bet tai yra paauglio, nesugebančio sudaryti net pačių paprasčiausių prognozių, logika.
"Jei JAV prezidentas neleis statyti "Nord Stream-2", Europa bus priversta pirkti SGD, pagamintas Amerikoje, Amerikai tai naudinga, Trampas būtinai palaikys šią iniciatyvą", — taip atrodo Lenkijos prezidento logikos grandinė.
Paaugliui tai yra logiška ir nekelia jokių klausimų. Suaugusiųjų gyvenime viskas yra šiek tiek sudėtingiau.
Sankcijos prieš "Nord Stream-2" – leiskite paklausti, kam konkrečiai jas turėtų taikyti Trampas? Galbūt 1220 mm skersmens vamzdžiui? Ne, Europos dujų įmonėms, kurios dalyvauja projekte. Dar kartą prisiminkime, kurios iš Europos įmonių jame dalyvauja.
Statybą vykdo ne "Gazprom", o Vokietijoje įregistruota bendrovė "Nord Stream-2 AG", kurios akcijos pasiskirsto taip: "Gazprom" — 51 proc., vokiečių "Wintershall Holding GmbH" ir "PEGI / E.ON" — 15,5 proc., Olandijos infrastruktūros įmonės NV "Nederlandse Gasunie" ir "French Engie" — devyni.
2017 metų balandžio mėnesį "Nord Stream-2 AG" pasirašė su įmonėmis "Engie", "OMV", "Royal Dutch Shall", "Uniper" ir "Wintershall" susitarimą dėl "Nord Stream-2" statybos finansavimo. Šios penkios Europos bendrovės suteikė ilgalaikį 50 proc. visų projekto išlaidų finansavimą.
Ir visoms įmonėms, esančioms šiame sąraše, pagal Dudos planą, Trampas turi taikyti diskriminacines priemones. Žavinga! O kas po tokių drastiškų veiksmų norės pirkti iš JAV suskystintas gamtines dujas? Suduoti smūgį pirmaujančių Europos dujų bendrovių ekonominiams interesams, nepaisyti Vokietijos ekonomikos planų ir po viso to tikėtis SGD pirkimų padidėjimo — taip atrodo "verslo planas", kurį Andžejus Duda atsivežė į Vašingtoną.
Kažkas stebisi, kad po viso to Lenkijos prezidentas turėjo pasirašyti dokumentus, stovėdamas prie Donaldo Trumpo stalo? Stebėtis reikėtų tuo, kad paprastai labai emocionalus JAV prezidentas šį kartą neperžengė padorumo ribų. Kalbėdamas jis net pavartojo mandagius žodžius: "Lenkijos pasiūlymą dėl mūsų nuolatinės bazės įrengimo Lenkijos teritorijoje mes apsvarstysime… Mes svarstome galimybę suteikti Lenkijos piliečiams bevizį režimą įvažiuoti į JAV".
O dabar šiek tiek sunkesnis klausimas: vardan ko Andžejus Duda visa tai kentėjo? Vardan to, kad būtų apsvarstyti klausimai dėl bazės ir vizų? Ne. Svarbiausia, kad Duda iš Trampo išgirdo: "Mes esame pasirengę pasiūlyti Lenkijai JAV gaminamas SGD už gerą kainą". Dėmesio! Šioje frazėje nėra nė žodžio apie tai, kad SGD bus skirtos pristatyti į Lenkiją. Bet tai jau visiškai kita istorija.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.