VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos raginimas nestatyti memorialų lietuviams, kurie antrojo pasaulinio karo metu prisidėjo prie nacių nusikaltimų, kelia daug klausimų. Visų pirma, neaišku, kokiai auditorija jis skirtas, mano politologas Armenas Gasparianas.
"Pirma, kodėl šį pareiškimą parengė Užsienio reikalų ministerija? Kam jis skirtas — išorei? Europos Sąjungai? Turėsiu nuliūdinti. Europoje niekur nėra paminklų nacių karo nusikaltėliams. Be to, toje pačioje Vokietijoje Vermachto ir SS karių ir karininkų laidojimo vietose nėra pažymėta, kad jie priklausė šioms organizacijoms, jei tai galima taip pasakyti", — pabrėžia ekspertas.
Pasak jo, jei kalbama apie Lietuvos vidaus reikalus, tai taip pat nėra visiškai aišku, kodėl užsienio politikos departamentas tylėjo tiek metų ir staiga nusprendė pasisakyti.
Lietuvos antiherojai: kolaborantų giminaičiai neišsigando tiesos >>
"Kai Izraelis, Baltarusija ir Rusija ryžtingai protestavo prieš nacių nusikaltėlių šlovinimą Lietuvoje, kai ten buvo statomas paminklas ne kam kitam, kaip asmenims, kurie prisidėjo prie baudžiamųjų operacijų, Užsienio reikalų ministerija tylėjo. Na, kaip tylėjo? Ji atkirsdavo Maskvai ir Minskui. O čia jie staiga pradėjo kalbėti apie "ką gi, elgėmės blogai, nedarykime taip", — priminė Gasparianas.
Pasak eksperto, tokie Užsienio reikalų ministerijos pareiškimai gali būti susiję su tuo, kad Lietuva suinteresuota mažomis dujų kainomis, nes biudžete yra mažiau pinigų.
"Tai reiškia, kad skleisti rusofobiją galima tik tuomet, kai šilta, kai šalta — jokiu būdu. Ir dabar, po daugelių metų, Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasmerkė savo unikalios valstybės veiklą. Ir dabar pagrindinis klausimas: pasmerkė, o kas toliau? Ar kažkas pasikeitė? Niekas. Tokiu būdu mums pasiųstas signalas, kad "ne, vaikinai, mes atrodo taip pat su jumis, tik dėl dujų", — tikino politologas.
Trečiadienį Lietuvos užsienio reikalų ministerija paragino institucijas atsisakyti įrengti atminimo ženklus asmenims, kolaboravusiems su nacių okupacine valdžia, o įrengtus siūlo pašalinti.
Pereiškime kaip pavyzdys pateikiama lenta karininkui Jonui Noreikai, kuris pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo Šiauliuose, ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir Ukmergės miesto aikštėje stovintis paminklas Juozui Krikštaponiui, kuris tiesiogiai dalyvavo žydų žudynėse.
Paskutinis skandalas dėl Noreikos herojiškumo Lietuvoje prasidėjo šią vasarą, kai amerikiečių žurnalistė, kolaboranto anūkė Silvija Foti apkaltino Lietuvos valdžią tuo, kad politikai sąmoningai nuslepia jos senelio karo nusikaltimus. Foti pranešė, kad ji atliko tyrimą ir sužinojo, kad Noreika leido žudyti daugiau nei dešimt tūkstančių Lietuvos žydų, o po to su šeima apsigyveno "staigiai atsilaisvinusiame" name, kuris iki tol priklausė žydų šeimai.
Žiūrėkite pilną laidos versiją Sputnik Lietuva Facebook paskyroje rusų kalba.