VILNIUS, lapkričio 14 — Sputnik. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas kartu su ekonomistu ir kandidatu Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose Gitanu Nausėda negailėjo kritikos Vyriausybės parengtam 2019 metų biudžetui, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.
Jų teigimu, Vyriausybės fiskaliniame plane pateikta per daug optimistinė prognozė. Pranešėjai pritarė, kad valstybės sukaupto rezervo nepakaktų suvaldyti naujos krizės, o ir šis – kaupiamas per lėtai.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko Kęstučio Glavecko teigimu, finansinė sistema nėra stabili ir jau dabar galima įžvelgti ekonomikos augimo lėtėjimą. Politikas įsitikinęs, kad artėjanti krizė turėtų būti kitokia nei 2008 metais inspiruota žlugusio "Lehmon Brothers" investicinio banko ir peraugusi į tarptautinę bankų krizę, kuri buvo itin staigi ir dramatiška. Tačiau nepaisant galimo naujo ekonomikos nuosmukio švelnumo, jį lydės viso ūkio recesija ir nedarbo augimas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys akcentavo, kad Vyriausybė, neįvertinusi visų artėjančių rizikos faktorių, pateikė per daug optimistinį biudžetą – "2 proc. ekonomikos augimas – nėra augimas. Kapitalo nusidėvėjimas tolygus tokiam augimui. Mūsų laukia gana įtemptas laikotarpis, ypač kalbant apie pajamas biudžete, kurios yra optimistinės ir čia gali atsirasti daug rizikų."
Nors tiek Glaveckas, tiek Nausėda pritarė, kad 2008 metų ekonomikos krizės pamokas Lietuva išmoko, abu sutiko, kad naujoji ekonominė krizė gali būti visiškai kitokio pobūdžio, kuriai valstybė ruošiasi per lėtai.
"Naujoji krizė gali būti susijusi ne tiek su finansų institucijomis, o gali kilti dėl visai kitų priežasčių: prekybos karų, dėl tam tikrų akcijų pervertinimo momentų, dėl pietryčių Azijos skolų", – vardijo galimas krizių priežastis ekonomistas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, biudžeto įstatyme yra numatyta, kad 2020 metų pradžioje iš visų rezervinių fondų bendra suma sudarys apie 1,5 milijardų eurų – tai, pasak jo, yra labai optimistinė prognozė.
"Kilus panašaus masto iššūkiui, kaip 2009 metais – tai nesudarytų nė pusės reikiamos sumos. Nacionalinio biudžeto pajamoms smukus 22 proc. mums reiktų ne 1,5 milijardo, o 4 milijardų eurų", – dėstė Nausėda.
Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas apibendrindamas situaciją teigė, kad kelių metų bėgyje Europos laukia recesija, kuri žmonėms pasireikš aukšta infliacija, didėjančiu nedarbo rodikliu ir nepakankamu atlyginimų augimu.