Nelegali finansinė veikla Lietuvoje atima iš biudžeto 200 mln. eurų

© Depositphotos.com / alexrathsНаручники и деньги
Наручники и деньги - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
FNTT specialistai teigia, kad didžiausias pajamas valstybė gauna iš prekybos naftos produktais, tačiau įstatymo spragos šioje srityje leidžia nesąžiningai pasipelnyti, o biudžetas dėl to netenka apie 200 mln. eurų

VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. Vyriausybė po pasitarimo pritarė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir LR Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymams parengti teisės aktų pakeitimus, kurie leistų valstybės biudžetą iš šešėlinės ekonomikos papildyti apie 200 mln. eurų, rašo Vyriausybės kanceliarija.

Габриэлюс Ландсбергис - Sputnik Lietuva
Seimas: Landsbergis balsuoja už šeimos verslui palankius sprendimus

Anot FNTT, valstybės biudžetas gauna labai dideles pajamas (akcizo, pridėtinės vertės mokesčiai ir kt.) iš prekybos nefasuotais naftos produktais, tačiau šis sektorius menkai reglamentuotas, o spragos leidžia nesąžiningai pasipelnyti.

FNTT 2016-2018 metais pradėjo net 14 ikiteisminių tyrimų šiame sektoriuje, o padaryta žala valstybei siekia 32 mln. eurų. Tarptautinės organizuotos grupės, siekdamos išvengti mokesčių, sukuria dirbtines sandorių grandines, į kurias įtraukia realiai Lietuvoje veiklos nevykdančias įmones. Vien Lietuvoje tokiai nelegaliai veiklai panaudotos 124 įmonės.

Vyriausybė nutarė pavesti LR Energetikos ministerijai parengti ir pateikti teisės aktų projektus aiškiai ir tiksliai reglamentuojančius prekybą naftos produktais.

"Lenkijos patirtis rodo, kad sutvarkius prekybą naftos produktais, oficiali prekyba degalais išaugo net penktadaliu. O tai reiškia ir didesnes pajamas biudžetui iš akcizo ir kitų mokesčių", — sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Kita sritis, kurią siūloma iš esmės sutvarkyti, — keleivių vežimas. Pernai FNTT atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad bendrovė ir taksi ar pavėžėjimo paslaugas teikiantys asmenys per metus neapskaitė daugiau kaip 8 mln. eurų pajamų.

Vyriausybė pritarė VRM siūlymui ir LR Susiekimo ministeriją įpareigojo pateikti teisės aktų projektus, kurie numatytų prievolę pavežėjimo platformų savininkams teikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Taip pat siūloma, kad įgaliojimai dėl licencijų ir leidimų administravimo būtų priskirti vienai institucijai — Lietuvos transporto saugos administracijai.

Misiūnas įsitikinęs, kad įgyvendinus visus šiuos pasiūlymus į biudžetą iš šešėlio pavyktų sugrąžinti apie 200 mln. eurų kasmet.

Naujienų srautas
0