VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Prieš savaitę Seimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, pripažino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Adolfą Ramanauską-Vanagą su Tarybų valdžia kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.
Už šią Seimo deklaraciją balsavo 91 Seimo narys, susilaikė septyni parlamentarai.
Rusijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama šį sprendimą, teigia, kad Lietuvos valdžia tęsia veiksmus, skirtus banditinio pogrindžio lyderiui šlovinti, skelbiama Rusijos URM tinklalapyje.
"Atrodo, kad Lietuvos vadovo įgaliojimų suteikimas Adolfui Ramanauskui-Vanagui yra dar vienas Lietuvos Respublikos valdžios žingsnis link pokario istorijos perrašymo ir, iš esmės, įžeidžia daugybės Lietuvos banditų teroro aukų, kurių giminės vis dar tebegyvena, atminimą", — teigiama pranešime.
Be to, Rusijos URM atstovai apgailestauja, kad, "išaukštindama tokius abejotinus didvyrius", šiuolaikinė Lietuva pamiršta apie savo geriausius sūnus ir dukteris, kurie Antrojo pasaulinio karo metu kovojo su nacizmu.
Tarp tokių žmonių, apie kuriuos užmiršo Lietuvos valdžia, Rusijos URM mini pogrindžio partizanus, Tarybų Sąjungos herojus Juozą Vitą, Mariją Melnikaitę, Bronislovą Urbanavičių ir kitus.
Seimo deklaracijoje, kuri pripažįsta Ramanauską-Vanagą valstybės vadovu, pabrėžiama, kad nuo Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto žūties 1954 metų lapkričio 26 dienos iki 1957 metų lapkričio 29 dienos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.
"Miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Lietuvoje Ramanauskas-Vanagas laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį, "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma, jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.
Apie "miško brolio" nusikaltimus pareiškė Lietuvos rašytoja Rūta Vanagaitė savo knygoje apie Holokaustą ir Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas. Po savo pareiškimų jie tapo kritikuojami ir persekiojami Lietuvoje.
Spalio mėnesį Lietuvos vadovybės iniciatyva vyko Ramanausko-Vanago palaikų perlaidojimas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.
Laidotuvių išvakarėse Rusijos URM pasipiktino Lietuvos valdžios sprendimu įamžinti "partizano" atminimą. Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Vilnius tęsia istorijos persvarstymo liniją ir bando pateikti "miško brolių" gaujas, kurios veikė Lietuvoje pokario laikais, kaip nacionalinius herojus-kankinius.
Lietuvoje žmonės žeminami ir baudžiami už diskusijas apie "miško brolius" >>
Lietuviai "partizanai" dažnai prisijungdavo prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupuočių, veikusių šalies teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.
"Miško brolių" vadovaujama LLKS egzistavo iki 1956 metų, kol buvo sunaikinta TSRS reguliariosios kariuomenės bei saugumo dalinių.