Lietuva įsidrąsino ir ketina kariauti su Švedijos bankais

Lietuvos biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pateikė sensacingą siūlymą. Jis paragino "parduoti" vieną iš dviejų Švedijos bankų — "SEB" arba "Swedbank"
Sputnik

Deputatas savo poziciją paaiškino tuo, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Švedijos bankų koncentracija yra per didelė, o tai netiesiogiai daro įtaką Lietuvos valstybės ekonominei nepriklausomybei. Stokholmas šio teiginio nekomentuoja.

Seimo valdančiosios koalicijos nario pareiškimas nugriaudėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Argi juokai pareikalauti  "parduoti" vieną didžiausių bankų Lietuvoje ir visame Baltijos-Skandinavijos šalių regione. Po Jakeliūno pareiškimo panašūs žodžiai nuskambėjo ir iš ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio lūpų.

Kai kurie ekonomistai pasijuokė ir priminė, kad "kada, ką ir kam parduoti", spręs ne deputatas, o tų pačių bankų akcininkai. Tokio lygio politikai turėtų būti atsargūs su pareiškimais, kurie gali destabilizuoti padėtį bankų paslaugų sektoriuje.

Švedų bankai lauk iš Lietuvos?

Kita dalis ekonomistų prisiminė dviejų Lietuvos bankų — "Snoras" ir "Ūkio bankas" — bankroto istorijas. Šių bankų žlugimui nemažą įtaką padarė Lietuvos politikų kalbos. Lietuva yra sukaupusi nemažą privačių bankų bankroto patirtį.

2011 metais vienas didžiausių Lietuvos bankų buvo "Snoras", priklausantis Rusijos verslininkui Vladimirui Antonovui (68%) ir lietuviui Raimondui Baranauskui (25%).

Bankas bankrutavo ir buvo nacionalizuotas dėl "grėsmės nacionaliniam saugumui". Nors kaip priežastis buvo įvardytas beveik pusės milijardo eurų vertės vertybinių popierių trūkumas. "Snoro" bankrotas sukėlė tarptautinį skandalą, nes šis bankas turėjo platų filialų ir dukterinių įmonių tinklą ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse.

Per procesą su "Snoru" paaiškėjo politinės korupcijos faktai šalies valdančiųjų gretose. Garsiausias iš jų buvo susijęs su Seimo ir konservatorių partijos narės Irenos Degutienės giminaičiais (sūnumi ir vyru). Šio skandalo metu minėtos kai kurių Lietuvos vyriausybės narių (konservatorių) pavardės.

O 2013 metais su tuo pačiu pretekstu, neva nuosavybės vertė neproporcinga įsipareigojimams, "Ūkio bankui" taip pat buvo paskelbtas bankrotas.

Abu bankų likvidavimo atvejai buvo naudingi būtent Švedijos bankams "SEB" ir "Swedbank".

Būtent jiems atiteko didžioji "Snoro" ir "Ūkio banko" pyrago dalis, dauguma klientų pasirinko Švedijos bankų paslaugas. Tarp politikų pasklido gandai apie tiesioginį Švedijos bankininkų ryšį su Lietuvos elitu, kuriam visus nepriklausomybės metus vadovavo dvi partijos — Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija.

Šiandien šios dvi partijos ne prie valdžios vairo. Prieš metus į bankininkystės areną įžengė naujas žaidėjas — bankas "Luminor", įsteigtas sujungus "Nordea" ir "DNB" bankus. Bankas iškart užėmė trečią vietą po "SEB" ir "Swedbank". Šiandien "Luminor" užima 16% indėlių rinkos ir 23% Baltijos šalių skolinimo rinkos. "Luminor" paskolų portfelis sudaro apie 12 mlrd. eurų, įskaitant paskolas asmenims ir įmonėms, o visi indėliai sudaro 9 mlrd. eurų. Banko turtas yra Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Danijos kapitalas.

Seime manoma, kad SEB arba "Swedbank" gali būti parduotas

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas taip pat pareiškė, kad kontrolinį "Luminor" banko paketą nori įsigyti didžiausias JAV privataus kapitalo fondas "Blackstone".

Ar amerikiečiai nusprendė prispausti skandinavus Baltijos regione? Juos kažkas pakvietė, ar tiesiog amerikiečiai su ypatingu įžūlumu nusprendė, jog, kadangi Vilnius tarptautinėje arenoje beatodairiškai klauso Vašingtono nurodymų, tai ir Baltijos rinkoje jie galės daryti, ką tik panorės?

Parlamento komiteto pirmininkas taip pat sakė, kad "Blackstone" yra "spekuliacinis" fondas, kuris investuoja į bankus. O banko "Luminor" pirkimas gali būti tik trumpalaikė investicija. Būtent todėl pageidautina, kad "Luminor" įsigytų strateginis euro zonos investuotojas. Ir pageidautina, kad jis būtų kilęs ne iš Skandinavijos pusiasalio.

Kas tai bus ir ar Lietuvos bankų sistemai gresia nauji sukrėtimai? Netolimoje ateityje viskas bus aišku. Sekite mūsų naujienas. Pasilikite su mumis. Bus įdomu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.