Šį jo pareiškimą ėmėsi komentuoti socialinio tinklo "Facebook" vartotojai ir pretendentai į Lietuvos prezidentus Gitanas Nausėda bei Ingrida Šimonytė. Ne tiek Jakeliūno žodžių esmę, o patį Švedijos bankų pardavimo idėjos autorių.
Buvęs SEB banko patarėjas delikačiai, bet viešai suabejojo kolegos finansų analitiko Jakeliūno gebėjimais. Buvusi finansų ministrė savo "Facebook'e" buvo dar atviresnė ― savo bendradarbį Seimo narį priskyrė mulkių kategorijai.
Abu pretendentai į Lietuvos prezidentus leido šaipytis ir tyčiotis iš finansų analitiko plačiai lietuviško "Facebook" auditorijai. Tačiau patys argumentuotos kritikos ar įžvalgų nepateikė. Publikai to ir nereikėjo. Publikai reikėjo pašaipų objekto.
"De facto: Jakeliūno kvailumo koncentracija pasiekė kritinį lygį...", "psichiniai ligoniai gavo valdžios, tai dabar išradinėja dviratį...". "Atsargiai Gitanai, matot ką valdžia su žmonėmis padaro. Stasiui ir kitiems reikės rimtos detoksikacijos po kadencijos". "Jie mano, kad dalyvauja Lietuvos talentų šou".
Ekonomisto Povilo Gylio komentaras nuskambėjo kiek kitaip, palyginti su visu pašaipų triukšmu. Gylys taip pat suabejojo kompetencija, bet ne Stasio Jakeliūno, o Ingridos Šimonytės. Ir visiems priminė jos "gerus darbus" Lietuvai, jai būnant finansų ministre.
"Jei Šimonytė būtų sąžiningas ir geras žmogus, tikinti krikščionė, tikra Lietuvos patriotė, ji nebūtų dalyvavusi nešvaraus, galimai korupcinio, skolinimosi už beveik 10 procentų palūkanas istorijoje ir, mano manymu, ne iki galo teisėtame Snoro banko subankrotinime", ― teigia profesorius Povilas Gylys.
Povilas Gylys prisimena 2009 metų krizę ir galimybes skolintis. Pasak jo, buvo dvi galimybės: skolintis pigiai iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir skolintis brangiai iš privačių skandinaviškų bankų.
Gylys primena tada ištartus Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės žodžius: "Mes pasauliui nedemonstruosim, kad esame impotentai (tai jos pavartotas žodis) ir iš Tarptautinio valiutos fondo nesiskolinsime". Kaip ji tarė, taip Lietuva ir padarė, — skolinosi iš privačių skandinaviškų bankų už tris kartus didesnes palūkanas nei latviai (jie skolinosi už apytiksliai tris procentus).
Daug kas mano, kad tai buvo finansinė afera. Povilas Gylys retoriškai klausia: kodėl žmogus (tai yra, Ingrida Šimonytė) su tokia finansine biografija eina į prezidento rinkimus? Ar ne geriau būtų eiti išpažinties?
Išpažinčiai nėra laiko ― rinkimai. Per šį trumpą laiką reikia ne tik išbandyti save, bet ir įsijausti į būsimas pareigas.
Pavyzdžiui, užsienio politikoje. Ką ponas Gitanas Nausėda ir bando daryti. Nusifotografavo su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Volodymyru Jacenkivskiu. Išreiškė moralinę paramą Ukrainai bei prisiminė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Gitanas Nausėda: Ukraina, mes su jumis!
Šis pretendento į Lietuvos prezidentus prisilietimas prie užsienio politikos didelio susidomėjimo "Faceebok'e" nesulaukė. Gitano Nausėdos rinkimų štabui dar teks padirbėti su užsienio politika. Juk Prezidentas didžiausius įgaliojimus turi būtent užsienio politikos srityje. Tikėtina, kad buvęs švediško banko patarėjas įgis patirties šioje srityje bei savo kolegų finansų analitikų atžvilgiu bus diplomatiškesnis, tame tarpe ir "Facebook'e".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
