Seimas paskelbė, kokiems partizanams paskirs Laisvės premiją

2018 metų Laisvės premija skirta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei
Sputnik

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Antradienį Seimas pritarė siūlymui skirti Lasvės premiją partizanams, rašo Seimo spaudos tarnyba.

"Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymo 2 straipsniu ir Laisvės premijų komisijos 2018 metų lapkričio 14 dienos sprendimu, 2018 m. Laisvės premiją skyrė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui, Juozui Mociui", — rašoma pranešime.

Už tai numatantį nutarimą vieningai balsavo 93 Seimo nariai.

2018 metų Laisvės premija Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei bus įteikta Laisvės gynėjų dieną — 2019 metų sausio 13-ąją.

Tyrėjas: "partizanų" šlovinimas leidžia Lietuvos politikams išsaugoti valdžią

Kitais metais taip pat bus minimos Laisvės kovos sąjūdžio 70-osios metinės. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija pasirašyta 1949 metų vasario 16 dieną Minaičių kaime, Radviliškio rajone. Joje paskelbta, kad Laisvės kovos sąjūdis prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.

Lapkritį Seimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, pripažino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Adolfą Ramanauską-Vanagą su Tarybų valdžia kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.

Rusijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama šį sprendimą, teigia, kad Lietuvos valdžia tęsia veiksmus, skirtus banditų pogrindžio lyderiui šlovinti.

"Toks buvo lietuvių darbas": Vanagaitė parašė laišką "nužudytam žydui" >>

Lietuvoje Ramanauskas-Vanagas laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį, partizanas buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma, jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.

Lietuvoje žmonės žeminami ir baudžiami už diskusijas apie "miško brolius"

Apie "miško brolio" nusikaltimus pareiškė Lietuvos rašytoja Rūta Vanagaitė savo knygoje apie Holokaustą ir Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas. Po savo pareiškimų jie tapo kritikuojami ir persekiojami Lietuvoje.

Spalio mėnesį Lietuvos vadovybės iniciatyva vyko Ramanausko-Vanago palaikų perlaidojimas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

Lietuviai partizanai dažnai prisijungdavo prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupuočių, veikusių šalies teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

"Miško brolių" vadovaujama LLKS egzistavo iki 1956 metų, kol buvo sunaikinta TSRS reguliariosios kariuomenės bei saugumo dalinių.

Seimas paskelbė, kokiems partizanams paskirs Laisvės premiją