Baltijos šalys susitarė dėl bendros laiko juostos

Tačiau Baltijos šalių premjerai kol kas neatskleidė, koks laikas — žiemos ar vasaros — bus pasirinktas kaip bendras
Sputnik

VILNIUS, gruodžio 17 — Sputnik. Baltijos šalių ministrai pirmininkai Vilniuje sutarė išlaikyti bendrą laiko juostą, kai Europos Sąjunga (ES) atsisakys kasmetinio laikrodžių sukiojimo, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

Kol kas premjerai neskelbia, koks galėtų būti pasirinktas bendras laikas — vasaros ar žiemos.

Pirmadienį Vilniuje įvyko Baltijos Ministrų Tarybos baigiamasis šių metų susitikimas, kuriame Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, Latvijos premjeras Māris Kučinskis ir Estijos premjeras Jüris Ratas aptarė tolesnes bendradarbiavimo perspektyvas.  

"Labai vertinu aktyvų mūsų šalių dialogą ir bendras pozicijas. Ypač norėčiau išskirti pasiektą susitarimą dėl Baltijos valstybių sinchronizacijos su Europos kontinentiniais tinklais. Šiandienos susitikime aptarėme Baltijos šalių bendradarbiavimą gynybos srityje, džiugu, kad visi vykdome pasižadėjimą skirti 2 proc. BVP gynybai. Saugumo klausimai mums ir toliau išlieka prioritetiniai", — sakė premjeras Skvernelis. 

ES planuoja atsisakyti laiko sukiojimo nuo 2021 metų. ES valstybėms buvo pasiūlyta nuspręsti, koks laikas būtų tinkamiausias.

Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija nesutiko pereiti prie bendro laiko

Anksčiau buvo pranešta, kad Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija negali susitarti dėl perėjimo prie bendro laiko, nepaisant to, kad visos šalys yra vienoje laiko zonoje. Buvo pabrėžiama, kad Baltijos šalys linksta palikti vasaros laiką, o Suomija — žiemos. Su Latvijos ir Estijos premjerais sutarta siekti išlaikyti bendrą laiko juostą tarp Baltijos šalių ir ateityje.

Susitikimo metu taip pat išsakyti ketinimai aktyviau bendradarbiauti krizių valdymo srityje, nes šiandien nė viena Europos šalis nėra apsaugota nuo kibernetinių ar informacinių grėsmių. Sutarta papildomą dėmesį skirti regiono oro gynybos sprendimų įgyvendinimui.

Pasak Skvernelio, Baltijos šalys — Europos Sąjungos sėkmės pavyzdys. Tai pasiekta tiek ES finansinės paramos priemonėmis, tiek vykdant atitinkamas reformas. Naujosios ES daugiametės finansinės programos kontekste Lietuva sieks pilnos konvergencijos visose srityse. Pagrindiniai valstybės interesai: Sanglaudos politika, kaimo plėtra ir tiesioginės išmokos, Ignalinos AE uždarymo finansavimas ir tinkamas dėmesys ES išorės sienų apsaugai.

Be to, Skvernelis akcentavo, kad projektas "Rail Baltica" yra prioritetinis Lietuvai.