VILNIUS, gruodžio 10 – Sputnik. Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijų atstovai susitikime Taline nesugebėjo susitarti dėl perėjimo prie bendro laiko, praneša Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.
Vasarį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje ragino Europos Komisiją atšaukti laikrodžių sukiojimo praktiką, nes daugybė mokslinių tyrimų negalėjo įrodyti kokių nors teigiamų šio veiksmo padarinių, tačiau nurodė, kad egzistuoja neigiamos pasekmės žmonių sveikatai, žemės ūkiui ir kelių eismo saugumui.
Europos Komisija šių metų pavasarį inicijavo viešas konsultacijas visoje Europos Sąjungoje, susijusias su galimybe atsisakyti sezoninio laiko keitimo.
"Taline įvykusio Estijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Latvijos susiekimo ministerijų atstovų susitikimo dalyviai sutiko su tuo, kad sezoninio laiko kaitaliojimui sustabdyti reikia dar glaudesnio bendradarbiavimo, o šiuo metu tarp ES valstybių narių nėra nuomonių persvaros, kad būtų atsisakyta laiko sukiojimo", ― teigiama pranešime.
Ekonomikos ministerija pažymi, kad Estija atsidūrė sunkioje padėtyje, nes Suomija teikia pirmenybę žiemos laikui, o jos pietinės kaimynės ― Latvija ir Lietuva ― vasaros laikui, nors visos keturios šalys yra vienoje laiko juostoje.
Anksčiau Estijos vyriausybė patvirtino kasmetinio sezoninio laikrodžių sukiojimo nutraukimą visose ES šalyse, neatsakiusi į klausimą, koks laikas galios, jei bus atsisakyta laikrodžių sukiojimo ― žiemos ar vasaros.
Europos Sąjunga atsisakys laikrodžių sukiojimo tuo atveju, jei dauguma ES šalių parems šį sprendimą ir pavyks užtikrinti perėjimą visoje Europos Sąjungoje.
Lapkritį Estijos premjeras Juri Ratas pareiškė, kad perėjimas prie žiemos ir vasaros laiko tęsis iki 2021 metų pavasario, nes anksčiau ES šalys nespės susitarti dėl visų detalių, susijusių su laiko sukiojimo nutraukimu.
Diskusija apie laikrodžių rodyklių sukiojimo tikslingumą tęsiasi nuo veikiančios praktikos įvedimo momento. XX amžiaus pabaigoje paaiškėjo, kad vasaros laiko ekonominis poveikis yra nereikšmingas. Dauguma Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos šalių atsisakė šios praktikos, tačiau ji išliko Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
