VILNIUS, gruodžio 19 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas faktiškai "pradėjo karą" su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Europa, ir, matyt, jos ir kolegų iš Europos Sąjungos kantrybė išseko, rašo "The New Yorker" autorė Siuzana Glaser.
Autorė primena JAV lyderio elgesį per NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį, kai Trampas pavėlavo ir, nutraukęs Ukrainos ir Gruzijos prezidentų kalbas, užsipuolė Aljanso šalių vadovus, pavadino juos "dykaduoniais" ir "mėgėjais gyventi amerikiečių galios sąskaita". Prezidentas pagrasino, kad jei Vakarų bloko šalys tuoj pat nepadidins savo karinių išlaidų, Jungtinės Valstijos "eis savo keliu".
Pagrindiniu savo pretenzijų taikiniu jis pasirinko Vokietijos, kurios išlaidos gynybai siekia šiek tiek daugiau nei vieną procentą BVP, kanclerę.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bandė apginti Merkel. Pasak Lietuvos vadovės, "Vokietija išsiuntė karius, norėdama apsaugoti Lietuvą nuo Rusijos, o Merkel skyrė didesnę išlaidų dalį bendrai NATO gynybai". Be to, Trampui davė atkirtį Danijos ir Norvegijos ministrai.
Pasak "The New Yorker", Trampo kalbos metu kitame salės kampe Merkel su Europos kolegomis tarėsi, kaip sustabdyti Amerikos prezidentą. Pagaliau Nyderlandų premjeras Markas Rutte pasiūlė amerikiečių lyderiui tai, ko jis labiausiai norėjo — pergalę ginče. Nyderlandų politikas pareiškė, kad nuo tada, kai Trampas tapo prezidentu, JAV NATO sąjungininkai padidino savo gynybos biudžetus apie 70 milijardų dolerių.
Pasak Siuzanos Glaser, galutinai Europos politikai suprato, kad Trampas iš tikrųjų tapo jų problema šių metų pavasarį. Prieš NATO viršūnių susitikimo protrūkį buvo dar G7 vadovų susitikimas, po kurio Amerikos prezidentas atsisakė pasirašyti galutinį komunikatą. O Aljanso derybose Trampas ir Merkel tik bandė parodyti, kad laikosi mandagaus bendravimo.
Be to, nuo balandžio mėnesio Trampas paskyrė konservatorių Richardą Grenelį JAV ambasadoriumi Vokietijoje. Pasak leidinio šaltinio JAV prezidento administracijoje, "jis (Grenelis — "Sputnik") mėgsta kovoti, kaip ir Trampas. Trampas pritaria tam, o būtent tokio elgesio vokiečiai labiausiai nemėgsta".
Dabar Grenelis sutelkia dėmesį į tris klausimus, kurie tapo pagrindiniais Vokietijos ir Amerikos santykių dirgikliais. Visų pirma, JAV ambasadorius nori, kad Berlynas uždraustų Vokietijos įmonėms bendradarbiauti su Iranu, padidintų gynybos biudžetą ir atsisakytų "Nord Stream-2" projekto. Vašingtonas taip pat bando spausti Vokietiją, kad ji statytų terminalą, skirtą JAV suskystintoms gamtinėms dujoms (SGD) priimti. Ir būtent tai bus naudinga Amerikos ekonomikai.
Diplomatas atskleidė, ar Trampas skiria Lietuvą ir Latviją >>
Straipsnyje minima, kad vokiečių visuomenė nesutaria daugeliu klausimų, tačiau yra vienas dalykas, dėl kurio jie vieningai sutaria: juos vienija prielankumo JAV prezidentui stoka.
"Kai Trampas tvirtina, jog "jūs man skolingi", vokiečių visuomenė sako: "Mes jam skolingi? Nesumokėsime jam nė vieno cento"", — sako buvęs ambasadorius Volfgangas Išingeris.