NATO paskelbė, kiek valstybių padidino karines išlaidas iki 2% BVP

© Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJAЛитовские вооруженные силы под управлением НАТО
Литовские вооруженные силы под управлением НАТО - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Dabar Europos valstybės NATO gynybos išlaidoms vidutiniškai skiria mažiau nei pusantro procento BVP, o šaltojo karo laikotarpio pabaigoje — tris procentus

VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Vienuolika iš 29 NATO narių padidino karines išlaidas iki dviejų procentų BVP, paskelbė Aljanso generalinis seketorius Jensas Stoltenbergas.

"Situacija yra nevienoda, tačiau ji yra daug geresnė nei prieš trejus metus, kai du procentus BVP teikė trys Aljanso nariai, o dabar dar aštuonios sąjungininkės", — cituoja Stoltenbergą RIA Novosti.

Stoltenbergas pastebi teigiamą tendenciją — Aljansas nustojo mažinti gynybos išlaidas, tačiau pripažino, kad "labai sunku gauti politinę paramą iš Aljanso valstybių".

Президент Литвы Даля Грибаускайте со шпагой - Sputnik Lietuva
Įvykdysime ir viršysime: Lietuva nušluostys nosį visoms NATO narėms

Dabar Europos valstybės NATO gynybos išlaidoms vidutiniškai skiria mažiau nei pusantro procento BVP, o šaltojo karo laikotarpio pabaigoje — tris procentus. 2014 metais Velso sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos NATO šalys savo gynybos išlaidas padidins iki dviejų procentų BVP. Donaldas Trampas ne kartą ragino partnerius įgyvendinti pasiektus susitarimus, antraip grasino sumažinti JAV dalyvavimą bendrose Aljanso programose. Vasarą NATO viršūnių susitikime Briuselyje Amerikos lyderis nustatė naują barjerą — keturi procentai.

NATO nariai teikia tiesioginius ir netiesioginius arba nacionalinius įnašus.

Tiesioginiai įnašai daromi bendriems Aljanso poreikiams apmokėti. Nacionaliniu įnašu laikomas, pavyzdžiui, įrangos ar kariuomenės dalyvavimo karinėje operacijoje ir susijusių išlaidų padengimas.

Socialdemokratai priešinasi karinių išlaidų didinimui >>

Rugsėjo mėnesį kelių Seimo partijų vadovai pasirašė susitarimą "Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių", kuris įpareigoja padidinti gynybos finansavimą, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.
2018 metais Lietuvos valstybės biudžete nurodoma, kad respublikos gynybos finansavimas sieks 2,006% BVP — 873 milijonus eurų, tačiau dėl lėto šalies ekonomikos augimo šis skaičius sumažėjo. Praėjusiais metais Lietuva gynybos reikmėms skyrė 723,8 mln. eurų, t. y. 1,8 proc. BVP.

Daugiau nei 60 proc. lietuvių sutinka krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP. Pusė iš jų sutiktų gynybai išleisti daugiau.

Naujienų srautas
0