Karo ekspertas: Baltijos šalys gali likti be Pentagono pinigų

JAV pradės siųsti pinigus galimoms konfliktų zonoms, o ne Baltijos šalims, sako karo ekspertas Aleksandras Chrolenko
Sputnik

VILNIUS, gruodžio 25 — Sputnik. Amerikos žurnalas "The National Interest" įvardijo pasaulio regionus, kuriuose kitais metais gali prasidėti trečiasis pasaulinis karas. Tarp jų yra Pietų Kinijos jūra, Ukraina, Persijos įlanka ir Korėjos pusiasalis.

Trys nauji kariniai miesteliai kainuos valstybei apie 126 mln. eurų

Straipsnyje nurodoma, kad įtampos srityse, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, Azerbaidžane, Kašmyre ir Venesueloje, gali kilti konfliktų, tačiau Rusija, Jungtinės Valstijos ir Kinija pritraukia daugiau pasaulio bendruomenės dėmesio.

Interviu "Sputnik Lietuva" karo ekspertas Aleksandras Chrolenko sakė, kad situacija pasikeitė ir dabar NATO nebėra tokia suinteresuota Baltijos regionu.

"Atkreipkime dėmesį, kad Baltijos šalių nėra sąraše, o juk dar prieš metus vaizdas buvo visiškai kitoks. Manau, kad JAV pavargo mėtyti pinigus į bedugnę, reiškiančią tam tikrą neegzistuojančią grėsmę Baltijos šalims, Lenkijai ir apskritai Rytų Europai. Kita vertus, objektyvūs Vakarai sutelkė dėmesį į galimų realių konfliktų zonas. Tai leidžia daryti išvadą, kad visų pirma Baltijos šalys gali likti be pinigų. Visus pinigus Pentagonas skirs nurodytoms karo zonoms", — sakė ekspertas.

Chrolenko taip pat pažymėjo, kad NATO batalionų finansavimo nutraukimas paveiks Baltijos šalių gyvenimo lygį.

"Kas atsitiks su šarvuočių brigada, kurią amerikiečiai dislokavo Lenkijoje? Kas atsitiks su NATO batalionais, kuriuos sudaro 1,2 tūkst. žmonių Baltijos šalyse ir Lenkijoje, vienas Dievas žino. Tolesnė prognozė yra paprasta: JAV ir NATO karių finansavimo sumažinimas Rytų Europoje pakenks ten dislokuotų batalionų kovinei parengčiai ir paveiks gyvenimo lygį Baltijos šalyse", — sakė ekspertas.

2016 metais NATO viršūnių susitikime, kuris vyko Varšuvoje, Aljanso narės sutarė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną.

Pareiškimai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų lūpų, dažniausiai iš Lenkijos ir Baltijos valstybių valdžios. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nieko nepuolė ir nesiruošia pulti. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO tai gerai žino, bet tiesiog naudojasi proga išdėstyti daugiau įrangos ir batalionų netoli Rusijos sienų.