VILNIUS, gruodžio 19 — Sputnik. Krašto apsaugos ministerija ketina per kelerius metus pastatyti tris naujus karinius miestelius Šilalės ir Vilniaus rajonuose bei Šiauliuose, praneša ministerijos spaudos tarnyba.
Šiaulių mieste įsikurs Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Šilalės r. Pajūrio miestelyje bus sukurta infrastruktūra tos pačios brigados "Žemaitija" brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui, o Vilniaus r. Rokantiškių kaime įsikurs Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas.
Visuose trijuose naujuosiuose kariniuose miesteliuose bus pastatytos kareivinės, veiks valgyklos, sporto ir laisvalaikio patalpos, medicinos punktai, remonto dirbtuvės ir visi kiti karinei infrastruktūrai reikalingi objektai. Kariniuose miesteliuose įsikurs apie 3 tūkst. karių.
Šiuo metu visi kariuomenės padaliniai yra įsikūrę buvusiose karinėse teritorijose ir pastatuose, kurių didžioji dalis buvo perimta iš pasitraukusios sovietų kariuomenės.
Šiandien, gruodžio 19 dieną, vyriausybė pritarė KAM planams pastatyti tris karinius miestelius pasitelkiant viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Pabrėžiama, kad tai bus pirmas kartas, kai pirkimas krašto apsaugos sistemoje bus vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu.
Vieną pirkimą visiems trims objektams planuojama paskelbti 2019 metų pradžioje, o sutartis su investuotoju arba investuotojais ketinama pasirašyti 2020 metų pabaigoje. Bendra visų trijų projektų tiesioginių investicijų vertė gali siekti apie 126 mln. eurų. Anksčiau buvo skelbiama, kap projektų vertė sieks apie 90 mln. eurų.
Statybims bus siekiama pritraukti ne tik stipriausias Lietuvos bendroves, bet ir nekilnojamojo turto vystytojus ir investuotojus iš užsienio.
Partnerystės sutartis planuojama pasirašyti 15 metų laikotarpiui iki 2035 metų — iš jų infrastruktūrai sukurti planuojama skirti apie dviejų su puse metų laikotarpį bei beveik dvylikos su puse metų laikotarpis būtų numatytas infrastruktūros priežiūrai.
