VILNIUS, sausio 7 — Sputnik. Praėjusių metų antroje pusėje buvo paskelbta vieša rinkos konsultacija bei vykdomas viešasis pirkimas, kuriuo siekta atrinkti projektuotoją viso kalno kompleksiniam tvarkybos darbų projektui parengti ir reikalingiems tyrimams atlikti.
Nors paskelbtu viešu tarptautiniu pirkimu susidomėjo bent 12 potencialių tiekėjų, buvo sulaukta tik vieno pasiūlymo, skelbia Lietuvos nacionalinio muziejaus spaudos tarnyba.
Pirkime nedalyvavo nė viena tarptautinė įmonė. Toks menkas Lietuvos bei tarptautinių įmonių aktyvumas vykusiame konkurse neleido įsitikinti, jog tvarkybos darbų projektas bus parengtas, remiantis moderniais sprendimais, pasiūlant racionaliausią tyrimų apimtį bei efektyviausią, atsižvelgiant į objekto specifiką, tvarkybos darbų metodą.
Atsižvelgus į per didelę gauto pasiūlymo kainą, pirkimas buvo nutrauktas ir vienintelį pasiūlymą pateikęs tiekėjas buvo pakviestas į derybas dėl mažesnės pasiūlytos kainos. Jų metu įvertinus abiejų pusių galimybes ir atsižvelgiant į tai, kad mažesnė pasiūlymo kaina būtų galima tik pakeitus siūlomus techninius sprendinius, nutarta, kad derybos pasibaigė be rezultato ir pirkimas paskelbtas neįvykusiu.
Iki pernai metų spalio buvo baigti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai. Tačiau išlieka didžiausios rizikos naujoms nuošliaužoms susiformuoti Gedimino kalno vakariniame ir pietrytiniame šlaituose. Todėl gruodžio pradžioje buvo priimtas sprendimas neatšaukti ekstremaliosios situacijos.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai 2016 metų vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.