VILNIUS, gruodžio 8 — Sputnik. Sutvarkyti Gedimino kalnui prireiks penkerių metų, ketvirtadienį Vilniaus savivaldybėje teigė Kultūros viceminstras Reinaldas Augustinavičius.
"Norime apeiti su kompleksinėmis priemonėmis visu perimetru. Tai manau, kad dar užtruks iki penkerių metų, kol apeisime su kompleksinėmis priemonėmis visu perimetru, bet šlaitas, kurį mes matome, gražų, žole apaugusį šlaitą, tai 2019 metų antrojoje pusėje tikrai turėtų būti", — RIA Novosti cituoja viceministrą.
Augustinavičius, susitikęs su sostinės taryba, pristatė Gedimino kalne atliekamus darbus. Kalbėdamas apie finansavimą viceministras perspėjo, kad šiuo metu yra skirtos lėšos tik paruošti kalną žiemos sezonui. Anot jo, tam iš viso numatyta skirti 5-7 milijonus eurų, įskaitant ir lėšas į Neries pusę nukreiptam kalnui sutvarkyti.
Pasiruošimo žiemos sezonui metu laikinomis priemonėmis nuo kritulių bus apsaugota Gedimino kalno aikštelė ir joje stovinčios Kunigaikščių rūmų liekanos.
Šiaurės vakarinį šlaitą taip pat planuojama užsėti giliai šaknis įleidžiančia žole; ji, anot ministerijos atstovo, yra efektyvesnė priemonė, nei krūmai ar medžiai. Kai kurie opozicijos atstovai siūlė viceministrui pasvarstyti apie galimybę užsėti kalną giliai šaknis įleidžiančiomis vynuogėmis.
"Jeigu turėtumėme duomenų, kad Gedimino, Vytauto laikais kalno šlaituose buvo vynuogynai, galima būtų svarstyti tokį klausimą. Bet suprantame, kad visos pilys buvo be medžių, buvo pritaikytos gynybai, tai yra, turėjo žolinę dangą", — tvirtino Augustinavičius.
Viceministras taip pat patvirtino, kad ateityje visiškas Kunigaikščių rūmų ar jų kontūrų atkūrimas ant kalno nėra numatomas.
Kitą savaitę Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija spręs, ar dėl nuošliaužų paveikto Gedimino kalno ekstremalią situaciją skelbti valstybės mastu.
Lapkričio 4 dieną buvo priimtas galutinis sprendimas uždaryti lankytojams Gedimino kalną. Nuo gruodžio 1 dienos, sutvarkius Gedimino kalno rytinio šlaito nuošliaužas, praeiviams ir transporto priemonėms atidaryta Škirpos alėja.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Didžiausias pavojus kyla Gedimino kalno pagrindiniam pėsčiųjų takui >>
Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
