Faktas, kad viena didžiausių pasaulio ekonomikų — Kinijos — gali palaidoti Lietuvos verslininkų svajones apie savo prekių ir maisto produktų tiekimą į didžiausią Azijos rinką. Ir visa tai dėl lazdos, kurią kaišioja politikai į Lietuvos verslo vežimų ratus.
Po to, kai 2014 metais prasidėjo Vakarų ir Rusijos sankcijų karas, Maskva atsisakė lietuviškų maisto produktų. Rusijoje populiarūs lietuviški sūriai ir pienas dingo nuo prekystalių. Vilnius sarkastiškai šypsojosi, atseit, menka bėda, atsiras pirkėjų visame pasaulyje. Visus produktus, pažymėtus rusų kalba, lengva parduoti Lietuvoje. Be to, šie produktai buvo daug geresnės kokybės nei skirti "vidaus vartojimui". O vietoje Maskvos ir Vladimiro netrukus pradėsime siųsti produktus į Kiniją ištisais sąstatais. Pavydėkit, rusai!
Svajonės apie kinų rašmenimis ženklintą Lietuvos pieną
Buvo nusiųsti pasiuntiniai į Dangiškąją imperiją, kurie buvo priimti pagal rytietiškus papročius. Jie pažadėjo apsvarstyti prašymą išduoti pažymėjimus ir leidimus.
Emisarai grįžo į Lietuvą ir trimitavo, kad Lietuvos sūriai ir pieno produktai ruošiasi užpildyti pusantro milijardo gyventojų turinčios Kinijos prekystalius. Tik spėkite tiekti! Apie diplomatinę sėkmę, ko gero, spėjo pranešti ir Dalai Lamai, geriausiam Lietuvos patriotų draugui, kurį Dalia Grybauskaitė asmeniškai priėmė prezidento rūmuose. Atseit, gerbiamasis laisvojo Tibeto lyderi, netrukus ant Jūsų stalo bus lietuviškų sūrių ir jogurtų gausa. Pasitikite!
O kinų pareigūnai, gavę lietuvių prašymą, pradėjo studijuoti informacines knygas ir ieškoti pasaulio žemėlapyje, kur yra ši fantastiška valstybė, pasirengusi užversti visą Kinijos rinką pieno produktais. Paaiškėjo, kad Lietuvos ekonomika, palyginti su kinų — net ne dulkelės, o nanodalelytės dydžio.
Lietuvos ekonomika — nanodalelė
Komunistinės Kinijos užsienio reikalų ministerija pasiteiravo savo diplomatų Vilniuje, kuo kvėpuoja Lietuva, kokios yra Kinijos prekių Baltijos jūros pakrantėse perspektyvos atgimstančiame Šilko kelyje?
Diplomatai, matyt, parengė išsamią ataskaitą. Papasakojo ir apie dekomunizaciją, korupcijos lygį Lietuvoje. Apie tai, kad piliečiai bėga iš Lietuvos ir per ketvirtį amžiaus nepriklausomybės gyventojų sumažėjo beveik trečdaliu. O mažiau nei trys milijonai lietuvių — tai mažas mikrorajonas Pekino pakraštyje.
Vienintelis deimantas aliumininėje Lietuvos ekonomikos karūnoje yra neužšąlantis Klaipėdos uostas Baltijos jūroje ir geležinkeliai su Eurazijos vėže. Tai gana patogi atkarpa, kurią galima įtraukti į naują Kinijos prekių Šilko kelią link Europos.
Tačiau šioje ataskaitoje, matyt, jie nepamiršo paminėti, kaip nuoširdžiai Lietuvoje priimamas dvasinis laisvojo Tibeto lyderis Dalai Lama. O aistringi Lietuvos patriotai netgi įrengė Tibeto aikštę istoriniame Lietuvos sostinės centre.
Pasvėręs visus "už" ir "prieš" Pekinas nusprendė, kad Lietuvos, kaip tranzito šalies, geopolitinė padėtis gali būti kaip viena iš galimybių įtraukti šalį į Šilko kelią. O smulkūs politinės aukštuomenės paišdykavimai su Tibeto dvasininku nepadarys daug žalos Kinijos įvaizdžiui pasaulio arenoje.
Tačiau, matyt, kinų strategai kažką neteisingai apskaičiavo, tikėdamiesi, kad lietuviai galės priimti savarankiškus sprendimus savo teritorijoje.
"Huawei" — grėsmė nacionaliniam saugumui
Naujausia Lietuvos specialiųjų tarnybų ataskaita — aiškus patvirtinimas. Pirmą kartą pranešime apie grėsmes Lietuvai Pekinas buvo šalia tradicinio priešo — Maskvos.
"Kinijos žvalgybos tarnybų rizika pasiekė tą ribą, kai apie ją turi būti informuojama mūsų visuomenė", — sakė Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.
Pasak Lietuvos specialiųjų tarnybų, Kinijos žvalgybos pareigūnai yra daug pavojingesni nei rusai, kurie vaikščioja aplink Vilnių su balalaika ir raudona žvaigžde ant kepurių. Kinijos šnipai yra nematomi. Jie įsiskverbia į seifus su Lietuvos paslaptimis telekomunikacijų tinkluose, naudojančiuose "Huawei" kompiuterius, kurie yra valdomi iš Kinijos ambasadų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: nuo Vašingtono ir Otavos iki Varšuvos ir Kijevo.
Ir čia, matyt, Kinijos diplomatai suprato, kad nenaudinga rimtų problemų tiesiogiai spręsti su Lietuva. Ir visos politinės subtilybės dėl Šilko kelio turės būti derinamos ne su Vilniumi, o su Briuseliu. Ką lieps ES sostinė, tą Lietuva ir padarys.
Apie Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimą Kinijos diplomatai pasakė štai ką:
"Absurdiška ir juokinga, kad Lietuvos žvalgybos ir saugumo tarnybos remiasi spekuliacijomis ir prielaidomis, sukurdamos nepagrįstus iškraipymus ir šmeiždamos įprastas diplomatinės misijos, naujienų agentūros, kultūros institucijų, įmonių ir darbuotojų funkcijas, bendravimą, ryšius ir komercinę veiklą".
O slaptajame pranešime Kinijos užsienio reikalų ministerijai diplomatai neabejotinai nepagailės spalvų ir patars, kad naujasis Šilko kelias Lietuvą apeitų aplinkkeliais. Baltijos jūroje yra daug uostų, per kuriuos Kinijos prekes galima išsiųsti į Europą, nesižeminant prieš politinę aukštuomenę mažų šalių, kurias galima sunaikinti lengvomis Kinijos sankcijomis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.