VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romano "Žali" apie Lietuvos "partizaninę kovą" ir vieną jos vadovų — generolą Joną Žemaitį, skelbia Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.
"Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas išnagrinėjus Lietuvos Respublikos Seimo laisvės kovų ir istorinės atminties visuomeninės tarybos pirmininko, Vilniaus sąjūdininkų, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti valstybės gynybinius pajėgumus koordinacinės tarybos pirmininkės ir grupės pareiškėjų (pasirašė 32 asmenys) skundus bei prašymus", — pabrėžiama pranešime.
Prokuratūra primena, kad pareiškėjai prašė pradėti ikiteisminį tyrimą rašytojui Ivaškevičiui dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo (pagal Baudžiamojo kodekso 170-2 str.) ir dėl mirusiojo atminimo paniekinimo (pagal Baudžiamojo kodekso 313 str. 2 d.). Pareiškėjai nurodė, jog šias nusikalstamas veikas rašytojas Ivaškevičius padarė romane "Žali" vertindamas Lietuvos "pasipriešinimo okupacijai partizaninę kovą", pagrindinį jos vadovą generolą Joną Žemaitį ir kitus "partizanus".
"Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstatuota, kad rašytojų baudžiamasis persekiojimas už jų literatūros kūrinius, net jeigu šiuose literatūros kūriniuose esantys tekstai ir idėjos, tikrų istorinių ar išgalvotų asmenų ir jų veiksmų aprašymas bei jų vertinimas šokiruoja, trikdo ir erzina tam tikrą visuomenės dalį, yra ne demokratinių, o totalitarinių valstybių bruožas ir neatitinka baudžiamosios teisės kaip ultima ratio — kraštutinės, galutinės reagavimo priemonės paskirties", — aiškina prokuratūra.
Prokuroro nutarime atkreiptas pareiškėjų dėmesys ir į tai, kad saviraiškos ir kūrybos laisvė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų. Nuosekliai plėtojamoje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik informacijai arba idėjoms, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai.
Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras taip pat pažymėjo, kad demokratinėje valstybėje ir Vakarų demokratijos tradicijomis grindžiamoje visuomenėje literatūros kūriniuose autoriaus fantazijai ir jo naudojamoms meninės išraiškos priemonėms suteikta didelė erdvė, o literatūros kūrinio autorius turi teisę reikšti savo nuomonę visais, net ypatingai jautriais klausimais.
Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso priemonėmis kvestionuoti literatūros kūrinį galima tik ypatingai išimtiniais atvejais — kai juose skleidžiamos tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos idėjos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas, dezinformacija, taip pat atvejai, kai tokie apribojimai būtini siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką.
Tokių idėjų rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romane "Žali" nėra. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta ir tai, kad šiame romane taip pat nėra nieko tokio, kas kėsintųsi į žmogaus sveikatą, dorovę, privatų gyvenimą ar pažeistų Lietuvos konstitucinę santvarką.
Lietuvius bandoma įbauginti, kad jie tylėtų apie "partizanus", pareiškė Titovas >>
Be kita ko, nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuojama ir tai, kad yra ir formalioji pusė, dėl ko ikiteisminio tyrimo pradėjimas iš viso yra negalimas. M. Ivaškevičiaus romanas "Žali" pirmą kartą buvo išleistas 2002 metų rugpjūčio 29 dieną. Šio romano išleidimo metu galiojo 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šiame iki 2003 metų gegužės 1 dienos galiojusiame baudžiamajame įstatyme baudžiamoji atsakomybė už viešą melagingų prasimanymų apie mirusįjį paskleidimą numatyta nebuvo. Baudžiamojo kodekso 170-2 str. numatyti veiksmai buvo pripažinti nusikalstama veika tik 2010 metais.
Pareiškėjų prašymai sustabdyti Nacionalinės literatūros ir meno premijos teikimo procesą Mariui Ivaškevičiui palikti nenagrinėti.
Šis prokuroro nutarimas įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Sausio viduryje Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, atstovai išplatino pareiškimą, kuriame raginama atšaukti 2018 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimo komisijos nutarimą premiją paskirti rašytojui Mariui Ivaškevičiui. Buvo teigiama, kad jis savo knygoje "Žali" "pasityčiojo iš Lietuvos partizanų-miško brolių, pokaryje kovojusių už mūsų tautos ir valstybės laisvę".
Lietuvoje dažnai kyla skandalų, kuriuos pradeda Lietuvos valdžia ir jos sekėjai prieš tuos, kurie nesutinka su oficialiu požiūriu. Vienas iš šių klausimų yra požiūris į "miško brolius" ir "partizanus". Lietuvoje jie laikomi "nacionaliniais herojais", nepaisant daugelio įrodymų, kad toli gražu ne visi jų poelgiai buvo herojiški.
Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Europoje, naikinimo procese. Dėl to žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.