VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris paskelbė, kad Talinas neketina apriboti prieigos prie užsienio televizijos kanalų ar įvesti cenzūrą žiniasklaidai. Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje Rusijos televizijos kanalų transliavimas periodiškai sustabdomas.
Mikseris pažymėjo, kad vyriausybė nenori sekti šiuo keliu, o kovai su "priešišku poveikiu", anot jo, galima pasitelkti "neatideliotiną, faktais pagrįstą dezinformacijos paneigimą ir objektyvios informacijos teikimą Estijos gyventojams".
Interviu Sputnik Lietuva vyriausiasis Europos humanitarinio universiteto Vokietijos studijų centro tyrėjas Aleksandras Kamkinas priminė, kad Europos Sąjungos pagrindinių vertybių sistemos požiūriu, nepriimtina kėsintis į žodžio ir žiniasklaidos laisvę, tačiau Rusijos žiniasklaida atsidūrė visiškai kitokioje situacijoje.
"Tai ypač būdinga Rytų Europos šalims. Taikoma iš tikrųjų griežta cenzūra, kuri išreiškiama akreditacijos atėmimu, grasinimais atšaukti licencijas, daug kartų panašiai įvykdavo JK. Jau nekalbant apie gana šališką tam tikrų Europos žiniasklaidos su Rusija susijusių įvykių ar apie Rusijos veiksmų tam tikrose srityse nušvietimą", — pažymėjo ekspertas.
Kamkinas pabrėžė, kad požiūris į žiniasklaidą ir dvigubus standartus pagal ES vertybes priklauso nuo konkretaus Europos politiko ar žiniasklaidos magnato pozicijos.
Baltijos šalių valdžios institucijos daug kartų trukdė Rusijos žiniasklaidos darbui. Anksčiau Lietuvos valdžios institucijos išsiuntė VGTRK korespondento Pavelo Zarubino korespondentų grupę. 2015 metų spalio mėnesį Estijos valdžios institucijos Koidulos kontrolės punkte sulaikė visą Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo bendrovės "Nikolajus Vasiljevas" korespondentų grupę. 2014 metų balandžio mėnesį nepaaiškinusi priežasčių Lietuvos užsienio reikalų ministerija atsisakė suteikti akreditaciją "RIA Novosti" korespondentei Irinai Pavlovai.
Dėl šių atvejų Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius Baltijos šalių koordinuotos linijos požymius. Žiniasklaidos persekiojimo Baltijos šalyse atvejai, įvardyti Užsienio reikalų ministerijos, "aiškiai parodo, ką iš tikrųjų reiškia demagoginiai pareiškimai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės principų".
Pastaraisiais metais Rusijos žiniasklaidos padėtis Vakaruose vis sunkėja. 2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodoma, kad reikia kovoti su Rusijos žiniasklaida, o pagrindines grėsmes kelia "Sputnik" ir "RT". Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas šios rezoliucijos priėmimą, pažymėjo, kad šis dokumentas rodo akivaizdžią demokratinių idėjų degradaciją Vakarų visuomenėje.