VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Estijos konservatorių liaudies partijos atstovas Urmas Reitelmanas ketvirtadienį sakė, kad jei konsevatoriai ateitų į valdžią, uždarytų Rusijos naujienų agentūros "Sputnik" biurą, nes jis tariamai kelia grėsmę šalies saugumui, praneša RIA Novosti.
Tyrimų bendrovės "Gemius", atliekančios interneto auditorijos tyrimus, duomenimis, "Sputnik Estija" 2018 metais buvo viena iš penkių populiariausių Estijos informacijos šaltinių.
Reitelmanas dalyvavo priešrinkiminiuose debatuose radijo kanale "Vikerraadio". Diskusijos vedėjas priminė, kad konservatorių rinkiminėje programoje žadama "uždrausti informacinius kanalus, skleidžiančius antiestišką propagandą", ir paprašė paaiškinti, kurie kanalai su tuo susiję. Parlamento rinkimai Estijoje vyks kovo 3 dieną.
"Mes, žinoma, akimirksniu panaikintume šią "Sputnik" agentūros tarnybą kaip grėsmę saugumui. Tačiau neįmanoma uždaryti jokio informacijos kanalo. Mano namuose 6 tūkst. televizijos kanalų, ir niekas negali jų iš manęs atimti. Nėra jokio skirtumo, informacija perduodama internetu ar kabeliu", — cituoja Reitelmano žodžius Estijos televizijos ir radijo transliacijų portalas "ERR".
Centro partijos narys Raimondas Kaljulaidas mano, kad valstybė ir Talino valdžios institucijos turėtų kreiptis į tautą per informacijos kanalus, kuriems šiuo metu pirmenybę teikia rusakalbiai Estijos gyventojai.
"Ir net jei šiais televizijos kanalais transliuojama netinkama informacija, reikia ten eiti patiems ir pateikti reikiamą informaciją. Jei pažvelgtume į ateitį, įsitikintume, kad rusų kalba transliuojami kanalai — tai
Remiantis naujausiais visuomenės nuomonės tyrimais, Estijos konservatorių liaudies partija yra viena iš trijų lyderių ir gali gauti nuo 15 iki 20% balsų būsimuose rinkimuose. Estijos parlamente — 101 vieta.
Anksčiau "Sputnik Estija" vyriausioji redaktorė Elena Čeryševa kanalo "ETV+" laidoje "Kas yra kas" teigė, kad Estijoje veikia cenzūra, pareigūnams draudžiama bendrauti su "Sputnik", o darbuotojai dažnai neįleidžiami į įvairius renginius.
Baltijos šalių valdžios institucijos daug kartų trukdė Rusijos žiniasklaidos darbui. Anksčiau Lietuvos valdžios institucijos išsiuntė VGTRK korespondento Pavelo Zarubino korespondentų grupę. 2015 metų spalio mėnesį Estijos valdžios institucijos Koidula kontroliniame punkte sulaikė visą Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo bendrovės "Nikolajus Vasiljevas" korespondentų grupę. 2014 metų balandžio mėnesį nepaaiškinusi priežasčių Lietuvos užsienio reikalų ministerija atsisakė suteikti akreditaciją "RIA Novosti" korespondentei Irinai Pavlovai.
Dėl šių atvejų Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius Baltijos šalių koordinuotos linijos požymius. Žiniasklaidos persekiojimo Baltijos šalyse atvejai, pažymėti Užsienio reikalų ministerijoje, "aiškiai parodo, ką iš tikrųjų reiškia demagoginiai pareiškimai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės principų".
Pastaraisiais metais padėtis su Rusijos žiniasklaida Vakaruose vis sunkėja. 2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodoma, kad reikia kovoti su Rusijos žiniasklaida, o pagrindines grėsmes kelia "Sputnik" ir "RT". Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas šios rezoliucijos priėmimą, pažymėjo, kad šis dokumentas rodo akivaizdžią demokratijos idėjų degradaciją Vakarų visuomenėje.
