"Revoliucija, apie kurios būtinybę visada kalbėjo bolševikai, įvyko!" (V. I. Leninas, 1917 metų spalio 25 diena). Šiuo sakiniu pasaulio proletariato lyderis atvertė naują puslapį Rusijos imperijos istorijoje. Kruviną ir didingą vienu metu.
Naujieji bolševikai
2019 metų vasario 14 dieną, Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymo 101-ųjų metinių išvakarėse, "naujieji Lietuvos bolševikai" sukėlė perversmą žmonių protuose. Jie nusprendė išpildyti seną darbo liaudies svajonę apie tai, kaip gerai būtų sumažinti dykaduonių skaičių ant proletariato pečių.
Prieš šimtą metų leninistai patraukė savo pusėn bedalius šūkiu "Žemė — valstiečiams, gamyklos — darbininkams!". Šiandien, bandydami pelnyti Lietuvos rinkėjų meilę, valdantieji siūlo sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121.
O garbė atlikti šį "apipjaustymą" su skalpeliu suteikiama patiems žmonėms — referendumu. Simboliška, kad šis aktas įvyks naujojo Lietuvos prezidento rinkimų dieną — 2019 metų gegužės 12-ąją.
Visi šneka, o mes darom
Žmonės turi pažinti savo didvyrius, kurie tęsia duotus pažadus. Tai yra valdančiosios koalicijos nariai — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deputatai ir kadaise galingos Socialdemokratų partijos nariai. Neįkainojamą paramą balsuojant už referendumą suteikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Kartu jie rezultatu 58:42 nugalėjo oponentus, kurie nesutinka mažinti Seimo narių skaičiaus.
O priešininkas buvo stiprus. Visa opozicija konservatorių ir liberalų pavidalu, kurie po tokio nokauto negalėjo pasakyti nieko rišlaus.
"Kaip šachmatininkė, noriu pasakyti, kad jūs sukūrėte labai elegantišką derinį, kad užtikrintumėte, kad į antrąjį turą ateis nusivylę Seimu žmonės, nemėgstantys politikų, tie, kurie balsuos už jūsų kandidatą (Skvernelį — Sputnik) antrojo prezidento rinkimų turo metu", — pripažino pralaimėjimą liberalų partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis savo oponentų išpuolį sutiko su šypsena. Jis pareiškė, kad tai nėra savireklamos akcija prieš rinkimus, bet tik partijos pažadų savo rinkėjams įvykdymas. Balsavimo dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo rezultatas yra lengvai prognozuojamas. Žmonės trokšta pasakyti savo svarų žodį "žmonijos tarnams".
Jei žadėjai — vesk
Idėja sumažinti Seimo narių skaičių nėra nauja. Iš rinkimų pažadų kaladės ši korta buvo ištraukta ne kartą per pastaruosius penkiolika metų. Kaip morkomis prieš elnio nosį šiuo pažadu įvairaus plauko populistai bandė pritraukti rinkėjus. Tačiau po rinkimų "morkos" buvo kruopščiai slepiamos ketveriems metams.
Prieš paskutinius 2016 metų Seimo rinkimus šiomis morkomis mojavo ir "valstiečiai". Jie kalbėjo apie Seimo narių skaičiaus sumažinimą iki 101. Vėliau — iki 111. Apsistojo ties 121.
Šis skaičius pasirinktas, remiantis Statistikos departamento duomenimis apie Lietuvos gyventojų skaičių. Kaip žinoma, per 28 šiuolaikinės istorijos metus šalies gyventojų sumažėjo beveik ketvirtadaliu — nuo 3,5 mln. iki 2,8 mln.
Bet tai dar tik pradžia. Darbingo amžiaus žmonių mažėjimo tempai šalyje įgauna pagreitį. Netoli ta diena, kai reikės dar kartą mažinti Seimo narių skaičių pagal gyventojų skaičių.
Iš dalies kompensuoti rinkėjų skaičių galės naujas įstatymas dėl dvigubos pilietybės. Prezidento rinkimų metu taip pat vyks referendumas šiuo klausimu. Jei bus patvirtinta, balsavimo teisę Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose gaus beveik milijonas lietuvių iš JAV ir kitų ES bei NATO šalių. Akivaizdu, kad artėja diena, kai Lietuvos prezidentas bus atvirai paskirtas iš Vašingtono, net nebandant kaip figos lapeliu prisidengti šlepetėmis po lova Kaune.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.