Ekspertas: Baltijos šalys praktiškai neturi kitų dujų tiekėjų, išskyrus Rusiją

Tam, kad Baltijos šalyse atsirastų naujų dujų tiekėjų, jos turi tapti tankiai apgyvendinta Europos dalimi, arba joms reikia pradėti plėtoti pramonę, mano žurnalo "Geoenergetika.ru" vyriausiasis redaktorius Borisas Marcinkevičius
Sputnik

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Europa norėjo sukurti bendrą dujų rinką, tačiau, kai buvo bandoma ją suvienyti, nebuvo atsižvelgta į naujas ES šalis, tokias kaip Lietuva, Latvija ir Estija, interviu Sputnik Lietuva sakė "Geoenergetika.ru" vyriausiasis redaktorius Borisas Marcinkevičius.

Ekspertas pažymėjo, kad Baltijos šalys gauna dujas pagal senąją sovietinę sistemą, kuri "veikia nepriekaištingai", o "kitų tiekėjų ten praktiškai nėra".

"Žinoma, galima norėti, kad alternatyvus tiekėjas atsirastų iš niekur, tačiau tai neatitinka jokių rinkos žaidimo taisyklių. Naujasis tiekėjas turėtų sukurti nuosavą dujų perdavimo sistemą, kuri kada nors turėtų atsipirkti. Norėdamos to, Baltijos valstybės turėtų tapti tankiai apgyvendinta Europos dalimi, arba pradėti sparčiai vystyti pramonę", — sakė jis.

Marcinkevičius sakė, kad Europos Sąjunga norėjo tapti dideliu pasaulio dujų rinkos dalyviu, būtent tai tapo viena iš Trečiojo energetikos paketo atsiradimo priežasčių.

"Jos — apgailėtinos": ekspertas apie Baltijos šalių vietą ES dujų rinkoje

"Pasižiūrėjus į tai, kas vyksta energetikos (ne tik dujų, bet ir elektros) rinkoje, buvo nustatyta, kad skirtingose Europos dalyse esama skirtingų dujų kainų. Jei skiriasi dujų kaina, vadinasi, skiriasi ir elektros energijos kaina, o tai jau skirtingos galutinių produktų kainos. Jie norėjo, kad visa Europos dujų rinka taptų vieninga. Šiuo atveju tai geriausias variantas skelbti savo sąlygas tiekėjui, visiems — Norvegijai, Rusijai ir Alžyrui. Visais trimis atvejais tai valstybės valdomos įmonės, dujotiekiu tiekiančios dujas Europos rinkai", — sakė ekspertas.

Pasak jo, tiek Rusijos bendrovė "Gazprom", tiek Alžyro valstybinė įmonė, tiekianti dujas Europai, reikalauja, kad Europos vertybės ir Europos tradicijos tęstųsi, tačiau pačiai ES tai nepatinka.

"Visos Groningeno ilgalaikės sutarties modelio sąlygos yra sukurtos Europoje. Tai yra Europos vertybės. Ir kai EK praneša, kad Rusija bando žaisti prieš Europos vertybes, tai yra akivaizdus melas. "Gazprom", kuris primygtinai reikalauja išsaugoti visas šio modelio nuostatas, kaip tik pritaria Europos vertybių ir tradicijų išsaugojimui. Jis jas saugo. Alžyras elgiasi taip pat, ten taip pat vertinamos Europos vertybės", — sakė Marcinkevičius.

Ekspertas taip pat pridūrė, kad Europos rinka yra tokia nevieninga ne todėl, kad taip kažkas sumanė, bet todėl, kad daugiau dujotiekių yra ten, kur yra telkinių, ir todėl nutolusiose nuo dujų gavybos vietose mažiau vamzdynų.

Ekspertas: Baltijos šalys praktiškai neturi kitų dujų tiekėjų, išskyrus Rusiją

ES dujų direktyva

2017 metų pradžioje Europos Komisija pasiūlė ES dujų direktyvos pataisas, kurių tikslas — taikyti tam tikras ES energetikos teisės aktų normas visiems dujotiekiams, esantiems Sąjungoje.

Kas Lenkijai naudinga, Lietuvai — brangu: ES susipainiojo dujų voratinklyje

Kalba eina apie nediskriminacinį dujų gavybos tarifų nustatymą, trečiųjų šalių prieigą prie kuro gavybos, taip pat apie dujų pardavimo ir transportavimo veiklos pasidalijimą. Šiuo metu šios normos netaikomos dujotiekių jūrų ruožams.

Praėjusį penktadienį Vokietija ir Prancūzija pasiekė kompromisą dėl ES dujų direktyvos pataisų. Dabar "Nord Stream-2" projektas negali būti užblokuotas, o pagrindinius sprendimus dėl jo įgyvendinimo priiminės Berlynas, nes dujotiekis bus nutiestas Vokietijos teritorijoje.