Kiekviena šalis sukūrė savo prisitaikymo naujajame karo politikos formate patirtį, tačiau Lietuvos patirtis išsiskiria.
Prieš kelias dienas Dalia Grybauskaitė apibendrino 15 metų narystės rezultatus ir pažymėjo, kad "Lietuva niekada nebuvo tokia saugi" ir dabar "aktyviai prisideda prie tarptautinių pastangų stiprinant globalią taiką ir saugumą".
Šeštadienį Vilniuje paminėtos Lietuvos įstojimo į NATO 15-osios metinės. Renginyje dalyvavo Dalia Grybauskaitė, Vyriausybės ir Seimo nariai, užsienio ambasadoriai bei miesto gyventojai ir svečiai.
Daukanto aikštėje buvo pakeltos Lietuvos ir NATO vėliavos, salves iššovė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.
Tačiau kur kas svarbiau yra tai, kad pastarųjų penkiolikos metų skaičiai ir faktai pakeitė respublikos gyvenimą, suformavo nacionalinės kariuomenės įvaizdį, nustatė Lietuvos 81-ąją vietą karinės galios pasaulio reitinge — aukštesnę nei užėmė kaimyninės Latvija ir Estija (atitinkamai 105 ir 112).
Naujas įvaizdis
Pastaraisiais dešimtmečiais nė viena kaimynė valstybė nekėlė grėsmės Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Be to, Baltijos valstybės gavo valstybės suverenitetą kaip Maskvos dovaną. Ir iš karto ėmėsi kurso link NATO, o Vilnius aktyviau nei kiti pradėjo karines statybas.
Lietuvos kariuomenės karių skaičius viršija 18 tūkst. žmonių — apie tris kartus daugiau nei Estijos ar Latvijos kariuomenės. Tačiau 2017 metais Lietuvos Seimas patvirtino karių skaičiaus didinimą 20 proc. (iki 26,25 tūkst. žmonių) iki 2023 metų. Toks uolumas neišvengiamai atsispindi socialinėje ir ekonominėje srityse.
"Eurostato" pateikti skaičiai rodo, kad Lietuvoje beveik 30 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Pagal šį rodiklį Lietuva užima "garbingą" ketvirtąją vietą... nuo sąrašo pabaigos tarp visų Europos Sąjungos valstybių narių.
Šiandien Lietuvoje gyvena du milijonai 703 tūkst. žmonių, o 2004 metais valstybėje gyveno trys milijonai 445 tūkst. piliečių. Tai reiškia, kad su NATO apsauga ir ES ekonomine parama per penkiolika metų kažkur pradingo daugiau nei 21 proc. gyventojų — 742 tūkst. žmonių. 2019 metais prognozuojamas Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas — 121 žmogus per dieną. Atrodo, kad šalis patiria didelius karinius nuostolius.
Dalia Grybauskaitė skelbia Lietuvos išskirtinį saugumą — per ketverius metus gynybos išlaidos padidėjo 262 proc., tačiau tokio vertinimo objektyvumas ir nauda piliečiams visai nėra akivaizdūs. Žengdama militarizacijos keliu Lietuvos valstybė nuolat juda link ekonominės ir demografinės aklavietės. Ateityje šalis be piliečių gali virsti neutralia teritorija. Galbūt tai yra Aljanso strategija: mažiau gyventojų — lengviau pasirinkti vietas karinėms bazėms ir poligonams.
Fantominis skausmas
Lietuvos dalyvavimas geopolitinėje veikloje, "tarptautinės pastangos stiprinti pasaulinę taiką ir saugumą" pasireiškia indėliu į nuosavą gynybinį biudžetą, kuris sudaro du procentus BVP, keliolikos Lietuvos instruktorių komandiruotėmis į Ukrainą — VSU kariams perkvalifikuoti, dalyvavimu tarptautinėse karinėse pratybose Gruzijoje bei 50 Lietuvos specialiųjų pajėgų pareigūnų buvimu Afganistane.
Tuo ir baigiasi realių veiksmų sąrašas. Vis dėlto tęsiasi beprecedentė karinė statyba — per dvejus metus valstybė kariuomenės reitinge pakilo 14 eilučių. Siekdama sustiprinti ginkluotąsias pajėgas, vyriausybė reguliariai mažina Lietuvos biudžeto socialines išlaidas.
Lietuva yra agresyviausiai tarp ES šalių nusiteikusi prieš Rusiją. Vilniuje keliamos idėjos dėl Kaliningrado, šios "mažosios Lietuvos" ir "lietuvių literatūros ir meno lopšio" grąžinimo. Anksčiau Seimo narys Linas Balsys atvirai pasiūlė mėginti atskirti Kaliningrado sritį nuo Rusijos Federacijos, ir jis ne vienintelis toks. Kovo 23 dieną Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareikalavo, kad NATO partneriai "daugiau dėmesio" skirtų Kaliningradui. Tęsiami eksperimentai dėl "hibridinių kariuomenės padalinių" kūrimo, Lietuvos pėstininkai jungiasi prie Bundesvero, pratybose "Anakonda" tobulinama agresyvioji taktika.
Matyt, kažkam Vilniuje neduoda ramybės svajonės apie XIV amžiaus pradžios didybę (kai Briansko, Smolensko, Minsko ir Kijevo žemės buvo įtrauktos į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę). Arba ryšys su tikrove nutrūko dėl priklausymo Šiaurės Atlanto aljansui. Kaip bebūtų, Rusija taip ir liks didžiausia branduolinė valstybė, ir penktasis NATO chartijos straipsnis nepadeda nieko neišmanantiems Baltijos valstybių politikams ir negarantuoja saugumo šioms militarizuotoms valstybėms.
Greičiau priešingai, staigioji nepriklausomų valstybių transformacija į strateginį Aljanso placdarmą prilygsta gyvenimui ant parako statinės, valstybė yra visiškai nestabili. Lietuviams vertėtų įsiklausyti į Amerikos prezidentą Donaldą Trampą: "Kartais mūsų baisiausi priešai yra mūsų vadinamieji draugai".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija