Šiandien Vilnius yra tarp penkių geriausių NATO narių, kurie vykdo finansinius įsipareigojimus ir skiria 2 proc. BVP gynybai. Tačiau trečiojo pasaulinio karo atveju Baltijos šalių regionas taps pagrindiniu Rusijos tankų ir raketų taikiniu.
Dar vienos nepriklausomybės pabaiga
Oficialiai NATO vėliava buvo iškelta trijose Baltijos valstybių sostinėse vienu metu — 2004 metų kovo 30 dienos vidudienį.
Tačiau Vilnius prisijungė prie Aljanso viena para anksčiau. Kovo 29 dieną Šiaulių priemiestyje, Zoknių aviacijos bazėje, nusileido du pirmieji Belgijos oro pajėgų naikintuvai F-16. Kitą dieną prie jų prisijungė dar du naikintuvai. Nuo tos dienos oro erdvė virš Baltijos šalių saugoma NATO "oro policijos".
O dar po mėnesio, 2004 metų gegužės 1 dieną, Lietuva, Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos narėmis. Taip baigėsi dar viena nepriklausomybė, kurią lietuviams žadėjo 1990 metų kovo 11 dienos Aktas. Nuo to laiko Briuselyje įsikūrusios NATO ir Europos Komisijos būstinės valdo Baltijos šalis. Tiesa, prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad kartu su ES ir NATO Lietuva tapo dar laisvesnė.
"Lietuva, galima tvirtinti, niekada nebuvo tokia saugi, kaip dabar. Todėl narystė NATO tai yra mūsų galimybė gyventi taikoje, kurti savo valstybę tokią, kokios patys norime", — sakė Lietuvos vadovė metinių išvakarėse.
Grybauskaitė, garbindama NATO, pridūrė, kad narystė Šiaurės Atlanto aljanse garantuoja, jog "okupacijos, trėmimai ir mūsų žmonių persekiojimas niekada nepasikartos".
Pakeistos sąvokos
Ak, kaip gudraujate Jūs, ponia prezidente! Tiesiog savanoriška migracija pakeitė priverstinę tremtį. Sovietmečiu, per 12 metų (1940-1952 metais), oficialiais duomenimis, į "nelabai tolimas vietas" buvo ištremti 131 600 lietuvių. Beje, dauguma jų atsidūrė ne Gulago stovyklose, o buvo apgyvendinti tremties vietose, vadinamosiose specialiose gyvenvietėse, o tai skirtingi dalykai.
O per 15 metų narystės ES ir NATO Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 800 tūkst. žmonių, kurie pabėgo iš "laisvosios Lietuvos" į kitas šalis. Kaip sakoma, pajuskite skirtumą.
Taip su "okupacija" ponia Grybauskaitė, matyt, dėl senojo bolševikų įpročio, gudrauja. "Sovietų okupantai" investavo į Lietuvą didžiules lėšas — tiesė kelius, statė mokyklas, beje, lietuviškas mokyklas. Statė gamyklas ir fabrikus, atomines ir šilumines elektrines, vystė gamybą, naudojo pažangias pasaulio technologijas. Šiandien Lietuva yra Europos Sąjungos pakraštys, kur gyvenimo lygis siekia žemiausius rodiklius.
NATO reketas
Santykiai su NATO primena verslininko santykius su reketu, kuris "už stogą" reikalauja ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Pinigus, kuriuos galima būtų panaudoti pensininkų, mokytojų, gydytojų ir kitų nepasiturinčių žmonių gyvenimui pagerinti, NATO reikalauja išleisti pasenusiems ginklams, kuriais perkrauti JAV ar Vokietijos kariuomenės sandėliai, įsigyti. Maža to, šiuos pinigus dar reikia skirti "gynėjų" — JAV ir Europos kariuomenės padalinių, dislokuotų Lietuvoje, — išlaikymui.
Maitinti juos bei kurti palankias sąlygas karinėms pratyboms, kurios nuolat vyksta Lietuvos žemėje.
Pati Dalia Grybauskaitė iš pradžių Baraką Obamą, o vėliau ir Donaldą Trampą ragina dar labiau stiprinti JAV kariuomenės buvimą Baltijos regione. Ir ne šiaip sau stiprinti, o jau nuolatinės rotacijos būdu. Be to, ragina atvežti į Lietuvą raketų ir oro gynybos sistemų.
Blogiausia yra tai, kad kaip tik Lietuvos teritorijoje bus dislokuotos JAV raketos, Rusijos raketos iškart nusitaikys į Lietuvoje esančius objektus. Ir, neduok Dieve, jei kažkas įvyks, tuomet pirmosios branduolinės kovos galvutės nukris ant lietuvių. Štai kur nuostabi perspektyva! Ačiū tau, NATO, už "gaubtą", kuris pritraukia "atpildo raketas".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
