VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Vilniuje pirmadienio rytą buvo kūju sudaužyta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, kabanti ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato miesto centre.
Savo sprendimą įvykdyti tokį aktą Tomas paaiškino Facebook tiesioginėje transliacijoje. Anot politiko, tai, kad Lietuvoje yra atminimo lentos Noreikai, bei jo vardas priskiriamas gatvėms, yra didelė gėda Lietuvai. Be to, advokatas pabrėžė, kad už tokius prezidentės Dalios Grybauskaitės, premjero Sauliaus Skvernelio ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pasisakymus, palaikant Noreiką kaip Lietuvos didvyrį, jie Europoje, pavyzdžiui, Austrijoje, atsidurtų kalėjime.
Policijos atstovai patvirtino, kad apie sudaužytą atminimo lentą Tomas pranešė pats.
Konservatorius Arvydas Anušauskas viešai pasipiktino Tomo veiksmais. Jis socialiniame tinkle Facebook rašė besitikintis, kad VRK į tai sureaguos ir panaikins kandidato į EP teisinę neliečiamybę.
"Mano siūlymas — kaip policija baigs tyrimą ir nuolaužos bus nebereikalingos — iš jų sulipdyti memorialinę lentą ir grąžinti į tą pačią vietą — Kaip simbolį to, kur gali nuvesti kalbėjimas apie istoriją nematant dalies jos puslapių (ar juos ignoruojant)", — rašė Facebook Anušauksas.
Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Granto Arthuro Gochino skundą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ragintas pakeisti istorinę išvadą į tokią, kad tarpukario karininkas kolaboravo su naciais.
Centras teigia, kad Gochino atliktas tyrimas negali būti laikomas nei objektyviu, nei moksliniu. Pasak centro istorikų, nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku Jonas Noreika taip pat aktyviai veikė antinaciniame pogrindyje, padėjo Šiaulių žydų gelbėtojams. Už antinacinį pasipriešinimą Noreika dvejus metus buvo kalinamas Štuthofo koncentracijos stovykloje.
Amerikiečių žurnalistė Silvija Foti pareiškė, kad jos senelis Jonas Noreika, kurį ji laikė kovotoju už Lietuvos nepriklausomybę, paaiškėjo esąs nacių bendrininkas ir dalyvavo žydų sunaikinime per Antrąjį pasaulinį karą. Ji taip pat apkaltino Vilniaus valdžios institucijas jo padarytų nusikaltimų slėpimu.
2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė pasirašė pažymą, kad "vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse".
Pernai Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai pareikalavo pašalinti Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.
Jonas Noreika
Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.
Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės naikinimo procese — žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.
Lietuvoje "partizanais" taip pat vadinami "miško broliai" — ginkluotos nacionalistų grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo žydų bendruomenės sunaikinime Lietuvoje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.