VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Lietuvos rašytoja Rūta Vanagataitė savo Facebook puslapyje pasidalino laišku "nužudytam bevardžiam žydui".
"Mielas, nužudytas bevardis žyde, kuris guli duobėje ant kitų nužudytųjų kūnų. Aš dažnai galvoju apie tave. Galvojau, kai rašiau knygą, dabar galvoju, kad Lietuvoje buvo minima Holokausto aukų diena, buvo skaitomi aukų vardai, ir pats popiežius meldėsi už tave", — rašo Vanagaitė.
Rašytoja cituoja interviu su vienu iš Nacionalinio darbo apsaugos bataliono karių, dalyvavusių žydų naikinimo procese. Jis papasakojo, kaip vyko šaudymai, kaip buvo sunaikinamos šeimos, kai vaikų akivaizdoje pirmiausia buvo nužudomi tėvai, kad "jie nematytų savo vaikų mirties".
"Taigi mūsų Lietuvos žydų žudikai nebuvo žvėrys. Jie žmonės. Jie turėjo tokį darbą", — ironizuoja Vanagaitė.
Rašytoja pasipiktino genocido centro istorikų aiškinimu, kurie teigia, kad kai kurie Lietuvos kariuomenės kariai buvo "įtraukti į žydų žudymą", įskaitant ir Joną Noreiką, o Lietuvos vyriausybės atsistatydinimas "labai tikėtina, sukėlė Noreikai sunkius išgyvenimus ir nuteikė prieš nacius".
"Tvarka buvo gera. Vokiška. Tokios nesunku laikytis, ypač todėl, kad Lietuvos civilinei administracijai buvo leista skirstyti žydų turtą: po to, kai dalis yra skiriama vokiečiams, pasiimti ne tik savo poreikiams, bet ir miesto, apygardų ir apylinkių gyventojų poreikiams. Žodžiu, buvo galima siekti sąžiningos socialinės politikos. Juk žydai praturtėjo, engdami lietuvius, ar ne? Taip pats Jonas Noreika rašė savo darbe "Pakelk galvą, lietuvi"", — pabrėžia Vanagaitė.
Nacių bendrininkas Jonas Noreika dalyvavo žydų naikinimo procese. Pasak Lietuvos žydų bedruomenės, 1941 metų rugpjūtį Noreika buvo paskirtas Šiaulių apskrities seniūnu, "jis nurodė surinkti visus tame regione gyvenančius žydus į getą ir atimti iš jų turtą… faktiškai įsakė sukurti šį getą, kuriame vėliau buvo sušaudyti tūkstančiai žydų".
Vanagaitė primena, kad ne tik Noreika, bet ir "Lietuvos aktyvistų fronto" lyderis Kazys Škirpa tikėjo, kad "būtų geriau, jei respublikoje nebūtų žydų", ir aktyviai palaikė fašistų planus, kai jie negalėjo apsieiti be Lietuvos nacionalistų ir kolaborantų pagalbos, vykdant žiaurius nusikaltimus.
"Kada po pusantro metų Jono Noreikos darbo 1943 metų vasarį Lietuvos administracija buvo pavesta mobilizuoti į SS padalinius 30 000 vyrų — štai čia jau ne! Lietuva užprotestavo. Jonas Noreika, drąsus vyras ir Lietuvos patriotas, kaip ir daugelis jo kolegų, atsisakė atlikti mobilizaciją. Ir mobilizacija nepavyko, nes be Lietuvos administracijos ir policijos pagalbos naciai nieko negalėjo padaryti: Lietuvoje jie turėjo tik keletą šimtų savų žmonių, savų policininkų", — rašo ji.
Šiaulių gimnazijai nebus suteiktas Jono Noreikos vardas >>
Vanagaitė priminė, kad taip vadinamieji "herojai" vis dar turi paminklus Lietuvoje: Jono Noreikos memorialinė lenta Mokslų akademijos bibliotekoje, paminklas "partizanui" Juozui Krikštaponiui Ukmergėje, Škirpos alėja prie Gedimino kalno Vilniaus centre.
"Tu, nužudytas Lietuvos žyde, gulintis vienoje duobėje su tūkstančiu kitų žydų, dar šiek tiek palauk. Mums, lietuviams, dar neatėjo laikas nugriauti paminklus ir nuimti lentas. Praėjo tik 75 metai nuo tavo mirties. Palauk dar dvidešimt metų. Tvirtai laikyk savo glėbyje savo vaiko kaulus. Juk tau pasisekė: tu nematei, kaip jis mirė. Mes, lietuviai, nėra gyvūliai", — apibendrino rašytoja.
Skandalas dėl Rūtos Vanagaitės knygos
Lietuvoje pernai kilo su Rūtos Vanagaitės knyga "Mūsiškiai " susijęs skandalas. Joje rašytoja pasakoja apie masinį ir savanorišką lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metu. Neseniai už "Mūsiškius" rašytoja gavo kasmetinį Europos žydų kongreso (EŽK) apdovanojimą.
Žiaurūs išpuoliai prieš Vanagaitę prasidėjo po jos pasisakymų apie tai, kad vienas iš "miško brolių" — ginkluoto antisovietinio pokario pogrindžio lyderių — Adolfas Ramanauskas-Vanagas galėjo dalyvauti žydų sunaikinime, o taip pat būti KGB agentu.
Tai sutapo su jos naujos autobiografinės knygos "Višta strimelės galva" išleidimu. Kaip nepritarimo rašytojos istoriniam vertinimui ženklą leidykla "Alma Littera" išėmė iš pardavimo visas jos knygas ir nutraukė bendradarbiavimo sutartį.
Anksčiau "Sputnik Lietuva" rašė, kad tuo metu EŽK pasmerkė išpuolius prieš rašytoją. Pasak Kongreso pirmininko Mošės Kantoro, Vanagaitės persekiojimas primena "tamsius laikus".
Kongresas paragino Lietuvos Vyriausybę ir politinį elitą "rimtai išnagrinėti lietuvių vaidmenį nacių okupacijos metu, sustabdyti šlovinimą tų, kurie bendradarbiavo su naciais ir aktyviai dalyvavo Lietuvos žydų žudynėse".
"Išėmė iš radarų": Vanagaitė papasakojo, kad ją Lietuvoje ignoruoja >>
Popiežius Pranciškus, rugsėjo pabaigoje lankydamasis Lietuvoje, pagerbė žuvusiųjų žydų atminimą Holokausto aukų dienos proga ir pasimeldė už juos.
Per Holokaustą žuvo apie 90% iš 208 tūkstančių Lietuvos žydų. Žudant žydus, Lietuvą okupavusiems naciams neretai talkindavo vietos kolaborantai.
Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950-aisiais veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.
