VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Antradienį Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Sausio 13-osios byloje priimto nuosprendžio, pranešė Prokuratūros spaudos tarnyba.
"Prokurorai, išnagrinėję Vilniaus apygardos teismo š. m. kovo 27 dieną nuosprendyje išdėstytus motyvus, su jais nesutinka ir mano, kad teismas paskyrė per švelnias bausmes, netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir netinkamai išsprendė civilinį ieškinį", — teigiama pranešime.
Prokurorų nuomone, teisėjų kolegija, skirdama bausmes septyniems nuteistiesiems, neatsižvelgė į jų vaidmenį padarant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir paskyrė aiškiai per švelnias bausmes. Netinkamos bausmės už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus paskirtos ir tiems nuteistiesiems, kuriems teismas, pritaikęs Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė švelnesnę bausmę, negu įstatymo sankcijoje už tam tikrą nusikaltimą numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.
Be to anot prokurorų, Vilniaus apygardos teismas, nurodęs, kad ieškinys šioje byloje negali būti sprendžiamas, nes "šioje byloje kaltinimai dėl turto sunaikinimo ir/ar sugadinimo bei turto iš užgrobtų patalpų pagrobimo kaltinamiesiems nepareikšti", šioje byloje netinkamai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą.
Su tokiu teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio, t. y. žalos Lietuvos valstybei, išsprendimu Generalinė prokuratūra nesutinka.
"Civilinis ieškinys buvo pareikštas ne dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, ką nuosprendyje nurodė teismas, o dėl neteisėtų kariškių veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių — žmonių nužudymo, sunkaus sveikatos sutrikdymo", — teigiama prokuratūros pranešime.
Primenama, kad dėl to buvo mokamos kompensacijos pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo priimtą Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. 3-38 "Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių, kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių", kuriuose numatytos išmokos bei kompensacijos žuvusiųjų šeimų nariams, laisvės gynėjams.
Sausio 13-osios bylos nuosprendis
Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Dauguma kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.
Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje vadina akistata su tiesa ir istorinio teisingumo diena. Rusijos URM pažadėjo būtinai atsakyti į Lietuvos veiksmus.
Sausio 13-osios įvykiai
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.
Lietuvos prokuratūra nepagrįstai teigė, kad prie televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių.
Įvykių dalyviai iš Tarybų Sąjungos pusės teigia, kad laisvės gynėjus nužudė provokatoriai, kurie šaudė nuo kaimyninių namų stogų.
Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.