VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Teisiamųjų suole atsidūrė keliolika buvusių sovietų karių, dabar — Rusijos piliečių. Lietuvos prokuratūra juos kaltino vadinamojoje 1991 metų sausio 13-osios byloje. Tada gatvės susidūrimų metu tuo metu buvusios Tarybų Sąjungos sudėtyje Lietuvos sostinėje žuvo žmonės, rašo RIA Novosti autorius Konstantinas Sevastjanovas.
Vilniaus apygardos teisme "sovietų agresijos prieš Lietuvą" byla buvo susieta su šių įvykių 25-osiomis metinėmis ir pradėta 2016 metų sausio mėnesį. Tai, kas tada įvyko, yra naujos lietuvių mitologijos kertinis akmuo, ir Lietuvos valdžios institucijos stengiasi įrodyti, kad "istorinė tiesa" buvo jų pusėje.
1990 metų pavasarį Lietuva paskelbė apie savo pasitraukimą iš TSRS. Sovietų Sąjungos vadovybė palaikė šį pareiškimą nekonstituciniu ir nukreipė karines pajėgas į Vilnių. 1991 metų sausio 13 dieną Vilniaus televizijos centrą apsupo vietinio garnizono, Alfa specialiųjų pajėgų kariai ir milicijos pareigūnai. Operacijos metu žuvo keturiolika civilių, apie penkiasdešimt buvo sužeisti. Lietuvos Respublikos vyriausybė atsakomybę dėl aukų užkrovė tik ant sovietų kariuomenės pečių.
Daugelį metų Lietuvos valdžia šiais įvykiais naudojosi politiniais tikslais — jie prisimindavo susirėmimus kas kartą, kai iškildavo poreikis priminti apie "Rytų kaimynės agresiją". Be to, Lietuvos valdžios institucijos netoleruoja jokių kitų versijų. Už alternatyvų požiūrį ar tiesiog faktus, kurie verčia suabejoti propagandiniu mitu, valstybė baudžia.
2011 metais gerai žinomas šalies politikas, Lietuvos socialistų liaudies fronto vadovas, buvęs Seimo narys ir Vilniaus mero pavaduotojas Algirdas Paleckis pokalbio televizijos eteryje metu neapdairiai pasakė: "O kas atsitiko sausio 13 dieną, tada, prie bokšto? Dabar paaiškėja, kad savi šaudė į savus". Jis buvo nedelsiant apkaltintas "sovietų agresijos neigimu". Teisme jis pareiškė turįs informacijos apie Lietuvos pasitraukimo iš TSRS planus pateikti "šventų aukų", kad galėtų dėl visko apkaltinti sovietų karius.
Paleckis paminėjo a.a. Vytauto Petkevičiaus, kuris devyniasdešimtųjų pradžioje vadovavo parlamentinei komisijai valstybės saugumo klausimais, knygą "Durnių laivas". Antrasis šaltinis — kadaise aukšto rango komunisto Juozo Kuolelio knyga, parašyta kalėjime. Autorius buvo apkaltintas 1991 metų perversmo organizavimu. "Mano trečiasis šaltinis yra Audrius Butkevičius, kuris buvo nepriklausomos Lietuvos regiono saugumo departamento vadovas (faktiškai — gynybos ministras — Sputnik). Buvo paskelbta keletas jo interviu laikraštyje "Obzor", kur jis pripažino, kad sąmoningai planavo aukas tragiškų 1991 metų sausio 13 dienos įvykių metu. Tiesa, vėliau jis paneigė savo pareiškimus, tačiau paneigimas buvo padarytas tokiu būdu, kad tai pastebėjo nedaugelis", — sakė Paleckis spaudoje.
Beje, jis patvirtino savo abejones dokumentais — paskelbė teismo medicininės apžiūros rezultatus, pagal kuriuos šoviniai, nužudę demonstrantus, skriejo iš viršaus, iš pastatų, kuriuose Sovietų kariuomenės tiesiog nebuvo. Į žmonių minią šaudė nežinomi snaiperiai — kaip ir Kijeve 2014 metų vasario mėnesį.
"Šimtmečio procesas" buvo ruošiamas atsižvelgiant į santykius su Rusija, kurie pablogėjo po dabartinės Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės atėjimo į valdžią. Buvęs Lietuvos komunistų partijos antrasis sekretorius ir buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Vladislavas Švedas įspėjo: "Vilnius siekia sukurti kažką panašaus į Chatynės bylą, kuri leistų ne tik pateikti materialinius reikalavimus Rusijai, bet ir tvirtinti, kad Rusijos Federacija yra "TSRS kriminalinės valstybės teisėta įpėdinė"". Kad būtų laikomasi visų teismų teatro taisyklių ir pasiektas įspūdingas efektas, reikėjo būtinai kažką pasodinti į teisiamųjų suolą. Pradėta ieškoti, kuris buvusio sovietinio karinio personalo narys 1991 metais buvo Vilniuje.
Pavertė atpirkimo ožiu
2014 metų kovo 12 dieną Sovetsko-Panemunės pasienio poste Lietuvos valdžios institucijų įsakymu sulaikytas Kaliningrado srities gyventojas, atsargos pulkininkas Jurijus Melis. Sergantis cukriniu diabetu buvęs karininkas vyko į Lietuvą nusipirkti pigesnių vaistų. Devyniasdešimtaisiais jis gynė taiką ir saugumą Tadžikistane, apdovanotas ordinu "Už karinius nuopelnus". Lietuvos valdžia jį apkaltino "karo nusikaltimais". Pulkininkas pripažino, kad 1991 metų sausio mėnesį jis buvo sovietinio karinio kontingento Vilniuje dalis, tačiau pabrėžė, kad tankas, kuriame jis buvo tuo metu, tik tris kartus iššovė į orą. Be to, jis pabrėžė, kad sausio 13 dieną šalia televizijos bokšto nuo vieno namo stogo į žmones šaudė serijiniais šūviais: sovietų kariai turėjo slėptis už tanko.
Melio advokatai ne kartą prašė paleisti neįgalų asmenį už užstatą — viskas veltui. Valdžios institucijos bandė sulaikyti ir kitus Rusijos piliečius. 2014 metų rugpjūčio mėnesį Milane Vilniaus prašymu buvo sulaikytas buvęs desantininkas, Sankt Peterburgo verslininkas Vasilijus Kotliarovas. Kotliarovas neigė, kad 1991 metų sausio mėnesį buvo Lietuvoje, o italai atsisakė jį perduoti Lietuvai. 2011 metais Vienoje tas pats nutiko buvusiuam Alfa grupės vadui Michailui Golovatovui — Austrijos valdžios institucijos, supratusios situaciją, atsisakė jį išduoti. Be Melio teisiamųjų suole atsidūrė Vilniuje gyvenęs Genadijus Ivanovas — buvęs 107-osios motorizuotosios divizijos raketų artilerijos tarnybos vadovas.
Šioje byloje nukentėjusiais paskelbti beveik penki šimtai žmonių, dalyvavo apie tūkstantis liudytojų. Prezidentė Grybauskaitė pareiškė, kad visi kaltieji "būtinai susilauks atpildo". Be Melio ir Ivanovo, dar 63 žmonės — dabartiniai Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai — buvo nuteisti už akių, įskaitant buvusį gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą. Tačiau pirmajam ir paskutiniam TSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui, kuris, kaip aukščiausiasis valstybės asmuo, buvo atsakingas už karinių pajėgų veiksmus, kaltinimai nebuvo pateikti.
2016 metų spalio mėnesį Lietuvos teismas įpareigojo apklausti buvusį TSRS prezidentą kaip liudytoją. To pareikalavo Lietuvos pilietis — šalyje žinomas psichologas Robertas Povilaitis, kuris 1991 metų sausio mėnesį neteko savo tėvo. Tačiau Gorbačiovas kategoriškai neigia, kad davė kokius nors nurodymus, galinčius sukelti riaušes Vilniuje. Buvęs TSRS vadovas pažymėjo, kad jis "neturi ką pridurti" prie to, ką yra sakęs anksčiau, ir kad jis nesiruošia dalyvauti teismo procese.
Kita vertus, teismo posėdyje nuskambėjo pirmosios posovietinės Lietuvos vyriausybės vadovės Kazimieros Prunskienės liudijimai. Dėl to, kad prieš keletą metų ji patyrė insultą, ji nebegali kalbėti ir dabar globojama giminaičių. Ji savo prisiminimus pateikė raštu. Pasak jos, 1991 metais Gorbačiovas nieko nežinojo apie karių įvedimą į Vilnių.
"Pasakiau jam, kad turime informacijos, kad į Lietuvą buvo įvesti TSRS vidaus reikalų ministerijos daliniai. Kad Lietuvos valdžios institucijos apie tai nebuvo oficialiai informuotos, ir yra grėsmė, kad prieš mus gali būti panaudotas smurtas. Aš paprašiau Gorbačiovo viską išsiaiškinti", — prisiminė Prunskienė. Gorbačiovas atsakė, kad jis nieko apie tai nežino, ir patarė jai susisiekti su Gynybos ministerija. Iš viso to ji padarė vienareikšmišką išvadą: TSRS prezidentas pats nieko nesprendžia.
Teoriškai tyrėjams ar teisėjams turėtų kilti klausimas: kaip ištikimas priesaikai karo vadas nusprendė imtis politinių veiksmų be užsakymo? Kodėl aukščiausioji Sovietų Sąjungos vadovybė nenušalino maršalo iš pareigų? Kad ir kaip būtų, 94-erių metų Jazovas buvo nuteistas už akių.
Net vienas iš naujosios Lietuvos "tėvų" Vytautas Landsbergis, pirmasis posovietinės šalies vadovas, išreiškė pasipiktinimą šiuo klausimu. "Kodėl mes nematome Michailo Gorbačiovo, mes suprantame. Iš pat pradžių pažeidžiame visą bylos procesą. Vienas kaltinamasis iš karto pasakė: ten buvo vyriausiasis vadas, kurio įsakymą mes vykdėme, o jūs jo net neįtraukėte į liudytojų sąrašą", — pasidalino samprotavimais kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę.
Kas šaudė?
Lietuva stengėsi kuo smarkiau įsiūbuoti procesą Vilniuje — pagal visas agresyvios savireklamos taisykles. Bet Vilnius nesitikėjo, kad labai greitai sulauks Maskvos atsakymo. 2016 metų kovo mėnesį Lietuvos valdžią labai suerzino Rusijos URM oficialios atstovės Marijos Zacharovos pareiškimas apie tai, kad Rusijos Visuomenės rūmuose vyks posėdis dėl sausio 13-osios įvykių Lietuvoje.
Zacharova pareiškė, kad yra įrodymų, paneigiančių Lietuvos pateiktą versiją. "TSRS prokuratūros duomenimis, kuri iš karto po įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto, nepaisydama Lietuvos valdžios prieštaravimų, pradėjo tyrimą, dauguma žmonių žuvo ne dėl tarybų karių, kurie patys stipriai nukentėjo tą tragišką naktį, veiksmų. Šūviu į nugarą buvo nužudytas leitenantas Viktoras Šatskich, dėl kurio žūties aplinkybių priimtas sprendimas atnaujinti tyrimą", — pabrėžė Zacharova.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius apkaltino Maskvą bandymu "politizuoti baudžiamąją bylą ir naudoti ją propagandos tikslais". Jis taip pat skundėsi, kad Rusija ignoravo Lietuvos teisinės pagalbos prašymus ir "nori nukreipti dėmesį nuo proceso". Vis dėlto posėdis Visuomenės rūmuose įvyko — dalyviai teigė, kad panašu, jog Lietuvos variantas yra "siūtas baltais siūlais".
2016 metų lapkričio mėnesį Rusijos Valstybės Dūma taip pat kalbėjo apie "Sausio 13-osios bylą". 2018 metų liepos mėnesį Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Generalinės prokuratūros pareigūnams ir Lietuvos Respublikos teismui. "Jų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių pagal Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 299 straipsnio 2 dalį ( nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn)", — pareiškė žinybos atstovė spaudai Svetlana Petrenko.
"Yra požymių, kad bandoma sukurpti baudžiamąsias bylas tiems pareigūnams, kurie tiria "Sausio 13-osios bylą". Tai gali būti prokurorai, teisėjai, tyrėjai", — atsakė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas. "Jei Rusijai pavyks pradėti baudžiamąsias bylas ir pateikti kaltinimus už akių, gali būti pajungti tarptautiniai procesai ir Interpolo kanalai. Ir kai kurie pareigūnai gali būti sulaikyti net bet kurioje Europos šalyje", — įspėjo jis.
Prasidėjo atsakomieji veiksmai. 2018 metų gruodžio mėnesį Lietuvos valdžios institucijos paskelbė apie "rusų šnipinėjimo tinklą". Jo dalyviai tariamai rinko informaciją apie Lietuvos teisėjus ir prokurorus, dalyvavusius "Sausio 13-osios byloje", ir net planavo jų pagrobimą. Be to, tinklo vadovu be skrupulų paskelbė tą patį Paleckį. Ko gero, aukšto rango pareigūnai nusprendė, kad jam jau "vis vien".
Nuo 2018 metų spalio mėnesio Paleckis buvo suimtas, tačiau visuomenė apie tai sužinojo tik po pusantro mėnesio. Buvo apklausti ir atliktos kratos namuose tų, kurie buvo paskelbti kaip jo bendrininkai. Beje, vienas iš jų — buvusios premjerės Prunskienės sūnus Vaidas Prunskus. Paleckio perspektyvos nedžiuginančios — ko gero, sprendimas jo atžvilgiu jau priimtas.
Kovo mėnesį Rusijos tyrimų komisija už akių apkaltino buvusį Lietuvos generalinės prokuratūros darbuotoją Simoną Slapšinską, kuris pateikė kaltinimus Rusijos piliečiams ir perdavė baudžiamąją bylą teismui. Kaip pažymėta komitete, "Lietuvos prokurorai žinojo, kad įvykiai Vilniaus mieste vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė ir buvo TSRS dalis". "Kariniai vienetai vykdė savo pareigas ir veikė vadovaudamiesi TSRS įstatymais ir kariuomenės chartija, siekdami užtikrinti viešąją tvarką Lietuvos TSR teritorijoje", — sakoma žinybos aiškinamajame rašte. Rusijos piliečių baudžiamasis persekiojimas yra neteisėtas. "Apie faktus, kad į civilius gyventojus buvo šaudoma nuo gretimų pastatų stogų, nutylima. Nors tikrai žinoma, kad konflikte dalyvavo trečioji šalis", — priminė Svetlana Petrenko.
Kovo 27 dieną oficialiai baigėsi "Vilniaus procesas". Buvęs TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas buvo nuteistas dešimčiai metų kalėjimo, buvęs KGB pareigūnas Mihailas Golovatovas — 12 metų, o buvęs Sovietų armijos Vilniaus garnizono vadovas Vladimiras Usopčikas — 14 metų. Viskas — už akių. Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas nuteisti atitinkamai septyneriems ir ketveriems metams kalėjimo. Kadangi laikas, praleistas už grotų, įtrauktas į šį laikotarpį, Melis išeis į laisvę po dvejų metų.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė — buvusi Sovietų Sąjungos komunistų partijos narė, be to, Aukštosios partijos mokyklos dėstytoja, rengusi vadovaujančius komunistų kadrus, pavadino nuosprendį "akistata su tiesa". Rusijos tyrimo komiteto atstovė Svetlana Petrenko pranešė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnų atžvilgiu pradėta procedūrinė patikra. Tėvynėje juos jau įspėjo apie pavojų lankytis Rusijai draugiškose šalyse.
