Paulius Širvys — vienas žinomiausių ir mylimiausių lietuvių poetų. Jo populiarumas susietas su jo gyvenimo legenda. Širvys sugebėjo prabilti savitu balsu apie dvi svarbiausias viso savo kūrybinio gyvenimo temas — fronto kareivio ir skaudžią meilės patirtį.
Širvio poezija — romantinė, lyriška, kupina jausmų, daininga, melodinga. Lygiai tokio paties lietuvių poezijoje nėra, nes Širvio išgyvenimai ir patirtis yra unikalūs, niekas neturėjo tokio gyvenimo: vargana vaikystė, Antrojo pasaulinio karo siaubas, frontas, sudėtingas pokaris... Jo poezija tikra, jokios veidmainystės, jokio dirbtinumo.
Pagal P. Širvio eilėraščių tekstus kompozitoriai sukūrė nemažai tautoje mėgstamų dainų.
Pirmasis Širvio eilėraščių rinkinys "Žygio draugai" parašytas iš žaizdotos kareivio patirties. Širvys ir buvo kareivis, jis turėjo ką pasakyti žuvusiems ir likusiems gyviems mūšio draugams.
P. Širvys kovojo 16-ojoje Lietuvos šaulių divizijoje, du kartus buvo patekęs į vokiečių nelaisvę, atsidūrė karo belaisvių mirties stovykloje prie Minsko. Iš stovyklos pavyko pabėgti, šiltine sergantį P. Širvį gydė ir sustiprino baltarusė moteris. Pėsčias parėjęs į tėviškę, P. Širvys vėl buvo sugautas ir išsiųstas į Vokietiją dirbti, iš ten pabėgti pavyko iš trečio karto. Po to jis atsidūrė fronte, kai baigėsi karas, grįžo namo.
Širvio herojus — kareivis, mylimasis, atšiaurus kovotojas, vienišas lyriškas beržas, draskomas audrų ir negandų. Karys nugalėtojas, sugrįžęs, apgynęs, bet sykiu netekęs mylimosios, ramybės, nuolat persmelktas sunkiai suvokiamo ilgesio, paženklintas kitoniškumo.
Širvio poezijoje nėra ironijos ar buitiškumo. Jo socialinė satyra persmelkta teisingumo jausmo, kario eilėraščiai — drąsos, narsos, didvyrio, gynėjo, pergalės patoso, meilės lyrika — ilgesio ir netekties.
"Kiti apie poeziją galvoja, kaip apie amatą, kurio galima išmokti, tik reikia panorėti. Jie mano, kad poeto duona labai lengva, tarytum pramoga. Poetas — tai savotiškas vienuolis, kuris kankinasi, pergyvena ir šiame pergyvenime randa savotišką džiaugsmą.". – — taip apie kūrybą yra rašęs Širvys.
Šiais metais rugsėjo 6 lietuvių poetui Pauliui Širviui būtų suėję 99-eri. Poetą, karį Paulių Širvį paminėsime ir gegužės 9 dieną — Pergalės dieną. Nepaisant politinės konjunktūros.
Užsienio reikalų ministerija informavo "BNS", kad Lietuva žada ir toliau boikotuoti gegužės 9-osios renginius Rusijoje, kur šią dieną minima pergalė Antrajame pasauliniame kare. Ar boikotas galios ir Lietuvos teritorijoje, nepranešama.
Ar Lietuvos pirmieji asmenys boikuotos Paulių Širvį, kitus 16-osios Lietuvos divizijos kareivius ir karininkus? Visus, kurie niekada negrįš iš karo? Jų gimines, artimuosius, jų mylimąsias? Istorijos boikotuoti neįmanoma! Istorija yra istorija.
16-oji Lietuviškoji divizija pirmą kartą kovėsi Aleksejevkoje. Vėliau kovėsi Kursko mūšyje, kur atlaikė vokiečių tankų divizijų atakas, lėktuvų antskrydžius. Divizija vadavo Baltarusiją ir Lietuvą. 1944 m. rugpjūčio 2 d. pasiekė Šiaulių priemiesčius. Mėnesį stovėjo ties Šiauliais. Rugpjūčio viduryje Šiaulius atakavo vokiečių tankų daliniai, tačiau 16-oji divizija apsigynė. Tai vienos stambiausių tankų atakų karo pabaigoje Pabaltijyje.
1945 metų sausio 31 dieną 16-oji divizija per vieną dieną užėmė Klaipėdą. Todėl divizija gavo Klaipėdos vardą. Vėliau divizija dalyvavo vokiečių kariuomenės Kuržemės grupuotės apsiaustyje, kur ir baigė karą.
Paulius Širvys — didis poetas, tikras karys, jautrus, teisingas, išmintingas, visoks. Liūdna, kad vis mažiau žmonių, kuriems P. Širvio reikia. Šiais laikais P. Širvio nebeliko ir mokyklų programose.
Dega amžinoji ugnis. Neužgesins! Niekas neužmiršta.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija