Pažymėtina, kad tai jau ne pirmas laiškas, kuriame "valstiečių" lyderis kalba apie konfliktą šalies politinėje sistemoje. Straipsnio autorius analizavo ankstesnį kreipimąsi ir tada spėjo, kad dabartiniai valdantieji turi neblogų galimybių perrašyti politinę nepriklausomos Lietuvos istoriją, jeigu laimės prezidento rinkimus, bet padaryti tai jiems bus labai sunku, nes konservatoriai kaip sistemos ramstis palaužė ir pervažiavo jau ne vieną išsišokėlį.
Strategiškai svarbaus tautos pasirinkimo laikas atėjo, ir Karbauskis rašo: "Balsavimas už bet kurį kitą kandidatą, o ne Saulių Skvernelį, reiškia, kad konservatoriai laimės Prezidento rinkimus. Jeigu taip įvyks, po tam tikro laiko Lietuvos žmonės supras, kad laikotarpis, kuomet valdančiąją daugumą Seime sudarė LVŽS, o Vyriausybei vadovavo Sauliaus Skvernelis, buvo gurkšnelis laisvės žinoti, laisvės šnekėti ir kurti Lietuvoje. Galų gale išsilaisvinti iš neliečiamųjų gniaužtų".
Kaip paklaustų vieno žinomo filmo herojus: "Kokie Jūsų įrodymai?"
Užburtas ratas
Norintiems matyti tiesą ekspertams Karbauskis savo laiške nieko naujo nepasakė — tiesiog užfiksavo tai, kas jau seniai daugiau ar mažiau aišku. Tačiau paprastiems šalies gyventojams iš tiesų svarbu priminti, kaip Lietuvoje ranka ranką plauna.
Pirma, iš pradžių prezidentė Dalia Grybauskaitė lyg ir bandė vykdyti savarankišką politiką, bet po to iš esmės tapo konservatorių atstove spaudai tiek užsienio, tiek vidaus politikoje. Kaip tiksliai pastebi Karbauskis: "Profesorius Landsbergis parinko Lietuvai Dalią, kurią pavadino visos Lietuvos dalia".
Pavyzdžių, įrodančių šį teiginį, užtenka. Paskutinis — viešai išsakyta neigiama prezidentės, kuri net nepasiėmė atitinkamo biuletenio, pozicija referendumo dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo klausimu, kuri sutampa su konservatorių nuomone. Įdomu tai, kad analogiškai pasielgė socdemų lyderis Gintautas Paluckas.
Kas galėjo pagalvoti, kad nomenklatūra taip išsigąs prarasti dalį darbo vietų, kurios ją maitina, ir kad "valstiečiai" savo politika privers vienytis ideologinius priešus (socialdemokratus ir konservatorius), kurie, kaip aiškėja, tėra skirtingos to paties medalio pusės. Kitaip sakant, Karbauskio teiginys, kad Palucko partija virsta nauju konservatorių satelitu, yra arti tiesos.
Pagaliau, kodėl taip nervinasi Lietuvos banko (LB) vadovu tapęs "prezidentės žmogus" Vitas Vasiliauskas, kai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas vis klausinėja jo apie santykius su Skandinavijos bankais, kurie, galima sakyti, monopolizavo šalies bankų sektorių. Ir tai jau nekalbant apie garsųjį "Snoro" bankrotą, kurio metu kaip tik prasidėjo pono Vasiliausko kaip LB vadovo karjera.
Landsbergis apkaltino "valstiečių" lyderį bandymais pridėti balsų Skverneliui >>
Beje, "Snoras" konservatoriams nepatiko, o kai Jakeliūnas kabinėjasi prie banko "Revolut", jų atstovas Mykolas Majauskas kažkodėl sako, kad grėsmės nėra, nors Lietuvos žiniasklaida pranešė apie galimus "Revolut" ryšius su Kremliumi. Tuo metu, kai ta pati žiniasklaida praneša, kad Karbauskio verslas prekiauja trąšomis, kurias gamina "Putino draugo fabrikas", konservatoriai kelia isteriją. Mistika.
Žinoma, "valstiečiai" nėra pati geriausia alternatyva nusistovėjusiai interesų tvarkai: jiems trūkstą profesionalų, jie daro nemažai klaidų, kartais elgiasi įžūliai. Tačiau vien už tai, kad jie baisiai nervina konservatorius ir visą tradicinę (supuvusią) politinę sistemą, jiems norisi suteikti papildomą šansą, nes Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė — nieko naujo.
Karbauskio planas-chuliganas
Baigė savo laišką Karbauskis taip: "Pralaimėjimo rinkimuose atveju žinosime, jog Tautos pasitikėjimo mandato nebeturime, todėl iš karto po rinkimų pasitrauksime iš valdančios daugumos". Blefas? Galbūt. Kas pats atsisako valdžios? O gal ir ne.
Tokiu atveju konservatorių prezidentas turėtų pasiūlyti formuoti vyriausybę konservatorių premjerui. Keista tai, kad Gabrielius Landsbergis, kuris turėtų svajoti apie ministro pirmininko postą, sureagavo į tokį scenarijų neigimai. O gal jis tik moka kritikuoti, o kai reikia parodyti, ką sugebi — į krūmus? Tačiau tada išeina, kad konservatorius tenkina dabartinė valdžia, ir Karbauskis vėl ant žirgo.
Tokiu būdu, "valstiečiai" laimėtų ir tuo atveju, jei premjeru taptų ne jų atstovas (galėtų su malonumu kritikuoti jį iki Seimo rinkimų), ir jeigu liktų valdžioje (opozicija pripažintų savo neįgalumą, kas yra geras pagrindas tiems patiems Seimo rinkimams, nepaisant priešiško prezidento). Na, o jeigu laiškas suveiks ir Skvernelis taps valstybės vadovu, iš viso gerai.
Apskritai, galima teigti, kad Karbauskio kreipimasis į tautą — ne tik rinkiminis triukas, bet ir bandymas paskatinti Lietuvos žmones susimąstyti apie tai, kad sena sistema nenori permainų, nenori paleisti jų iš kalėjimo, kuriame prižiūrėtojais dirba tradicinės partijos, ištikimas LB vadovas, paklusnus prezidentas.
Gegužės 12-oji — šanso, vilties diena. Galbūt ir vėl teks skaudžiai nusivilti, bet geriau pabandyti ir pasigailėti, nei tiesiog nubalsuoti už gerai žinomą niūrią praeitį. Žodis Jums, gerbiami Lietuvos gyventojai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija