Kadaise buvo kalbama apie "2K koaliciją" — konservatoriaus Andriaus Kubiliaus ir socialdemokrato Gedimino Kirkilo bendradarbiavimą. Tačiau ideologinių priešininkų sąjunga patyrė nesėkmę. Nuo to momento praėjo nemažai laiko, ir štai dabar vėl netikėtai iškilo jų aljanso klausimas. Kodėl, ir ar tai įmanoma?
Visi priprato prie konservatorių šūkio: "Rusai puola!" Dabar aiškėja, kad puola ne tik rusai, bet ir "valstiečiai". Kaip pažymėjo "Tėvynės sąjungos" pirmininkas Gabrielius Landsbergis: "Valstiečiai pasiskelbė antisistemine politine jėga, pradėjo karą prieš visus, pirmiausia prieš visas tradicines politines partijas". Atitinkamai, reikia priešintis. O kur pagalbininkai?
Liberalus papildas
Bent jau šiandien atrodo, kad po būsimų Seimo rinkimų konservatoriai negalės vieni suformuoti valdančiosios daugumos. Anksčiau jie turėjo kaip potencialius partnerius liberalus, tačiau po korupcijos skandalo ši politinė jėga prarado visuomenės pasitikėjimą.
Dar daugiau, po to, kai liberalai ėmė pretenduoti į pagrindinės dešinės partijos vaidmenį, jie galėjo būti sužlugdyti ne be konservatorių pagalbos. Tačiau, atsikratę ambicingų konkurentų, kuriems nusibodo "jaunesniojo brolio" statusas, jie prarado ir svarbų sąjungininką.
Dabar buvęs "Liberalų sąjūdžio" pirmininkas Remigijus Šimašius, kurį iš esmės tenkino gyvenimas konservatorių šešėlyje, greičiausiai, kurs naują liberalų partiją. Tačiau tam, kad sudarytų su "Tėvynės sąjunga" valdančiąją koaliciją Seime, jai iš pradžių reikės į tą Seimą patekti. O jeigu ir pateks, tai su minimaliu skaičiumi mandatų.
Ir kas belieka konservatoriams — "Tvarka ir teisingumas", partija, kuri dabar remia "valstiečius", "Darbo partija" su senu priešininku Viktoru Uspaskichu priešakyje, lenkai? Žinoma, jie visi — netinkami partneriai.
Ir štai, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, Gabrielius Landsbergis, komentuodamas savivaldos rinkimų rezultatus, sako: "Tai vienareikšmė opozicijos pergalė. Visos pastangos, kurias dėjo komitetai, ypatingai "valstiečiai", susidoroti su tradicinėmis partijomis nepasiteisino. Turbūt pirmą kartą buvo suteikta nemažai paramos socialdemokratams, lygiai taip pat esame gavę socialdemokratų paramą. Mano vertinimu, tai labiausiai skatina tas puolimas. Norom nenorom net buvę politiniai oponentai pradeda ieškoti bendrystės tuose pamatiniuose dalykuose. Seime daugiau kaip metus surėmę pečius, gindami Konstituciją, demokratiją, žodžio laisvę, pamatinius valstybės dalykus. Galimo didesnio bendradarbiavimo neatmesčiau".
Tokiu būdu, atrodo, kad konservatoriai turi naują planą (ar bent jau zonduoja dirvą) artėjantiems Seimo rinkimams, kurio esmė — kartu su naujais paklusniais liberalais ir Palucku mesti iššūkį antisisteminiams "valstiečiams". Klausimas: "Kodėl su tuo turėtų sutikti "socdemai"?"
Kairė plius dešinė?
Pirmas ir pagrindinis argumentas, kuris turėtų paskatinti socialdemokratus priimti konservatorių draugystę — išlikimas ir valdžia.
Vyrauja ekspertų nuomonė, kad Palucko partijos sėkmė savivaldos rinkimuose — politinė inercija ir regioninio asmeninio faktoriaus svarba. Kitaip tariant, kuo toliau, tuo "socdemams" bus sunkiau apginti savo pozicijas. Be to, savivaldos rinkimai tik iš dalies parodo, kas gali įvykti Seimo rinkimuose — taip pat todėl, kad lietuviškas elektoratas (išskyrus, galbūt, konservatorių rinkėjus) yra labai nedisciplinuotas (kitaip tariant, žmogus, kuris balsavo už "socdemų" merą, parlamento rinkimuose gali nubalsuoti, pavyzdžiui, už "Darbo partiją", o prezidento rinkimuose — už "valstiečių" kandidatą).
Net patekusiems į Seimą "socdemams" bus sunku tapti valdančiosios daugumos dalimi: konservatoriai — ilgamečiai konkurentai, su "valstiečiais" bendradarbiavimas nebuvo sėkmingas. "Į rinkimus eisime vieni ir be jokių išankstinių susitarimų", — pažymėjo Paluckas, paklaustas, ar nesvarsto Seimo rinkimuose vienyti jėgas su konservatoriais. Tačiau tai labiau panašu į žodžius, kuriuos reikia ištarti. O realiai gali būti taip, kaip savivaldybėse, kur, anot "socdemų" lyderio, galima tikėtis jų koalicijų ir su konservatoriais, ir su "valstiečiais". Kitaip tariant, manytina, kad ir nacionaliniame lygmenyje Paluckas neatmeta bendradarbiavimo su "Tėvynės sąjunga" galimybės.
Dar daugiau, Vilniuje jis parėmė Šimašių, kuris, kaip minėta, yra potencialus konservatorių sąjungininkas. Tokiu būdu, galai gražiai sueina. Tačiau yra vienas "bet" — toli gražu ne faktas, kad dauguma "socdemų" parems koaliciją su konservatoriais, kurie joje neišvengiamai norės dominuoti (tuo labiau, kad Kirkilas ir jo bendražygiai jau kitoje partijoje).
Šiuo atveju, kaip ir istorijoje su "valstiečiais", jiems reikės spręsti — būti opozicijoje, bet savarankiškiems, arba būti valdžioje, bet susitaikyti su "jaunesniojo brolio" statusu. Bendradarbiavimo su "valstiečiais" patirtis parodė, kad antras variantas Palucko šalininkams nepatiko. Su konservatoriais lengviau tikrai nebus.
Tačiau yra vienas momentas, kuris vis dėlto gali suvienyti ir jau vienija ilgalaikius oponentus. Kadaise "socdemai" kartu su "Tėvynės sąjunga" surengė apkaltą Rolandui Paksui, kuris išdrįso mesti iššūkį tradicinei interesų sistemai. Dabar, anot Gabrieliaus Landsbergio, tą patį daro "valstiečiai"...
Apskritai, galima teigti, kad Lietuvos politikoje bręsta aštrus konfliktas (ypač, Sauliaus Skvernelio pergalės prezidento rinkimuose atveju). Jeigu "valstiečiams" pavyks konsoliduoti valdžią savo rankose, konservatoriai tiesiog negalės palikti to be atsako, ir tai, kad jie jau flirtuoja su savo ilgamečiais varžovais, rodo, jog padėtis rimta.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
